Pirmoji dilogijos dalis išversta ne tik į šias dvi, bet ir į latvių ir estų kalbas, o netrukus romanas pasirodys ir didžiosiomis Europos kalbomis – artimiausiu metu prancūziškai bei itališkai, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Gretinama su Umberto Eco ir Hilary Mantel
Lapkričio pabaigoje pasirodęs knygos vertimas į olandų kalbą jau sulaukė išskirtinių vertinimų Olandijoje ir Belgijoje.
Kultūros gidas VPRO istorinį romaną išrinko tarp geriausių savaitės knygų, skyrė pirmąją vietą.
„Šimtas tūkstančių šio romano egzempliorių parduota šalyje, kur gyvena mažiau nei trys milijonai lietuvių, – taip Martos Skowronskos gyvenimo istorija sugrąžinta namo romanu „Petro imperatorė“ (Prometheus), tapusiu turbūt didžiausiu kada nors sukurtu lietuvišku bestseleriu. Nieko nuostabaus, nes meno istorikė Kristina Sabaliauskaitė apie šią lietuvišką Pelenę parašė išskirtinai gyvybingą pasakojimą. [...] Mirties patale gulinti, nutukusi it statinė, krauju kosinti carienė žvelgia atgal į savo neeilinį gyvenimą, ir skaitydami mes tiesiog besąlygiškai mėgaujamės“, – apžvalgoje rašo Katja de Bruyn.
„Šiame romane apie Jekateriną I solidus istorijos gabalas jungiasi su didžiu literatūriniu meistriškumu. [...] Pagrindinei savo herojei Sabaliauskaitė suteikia šiuolaikišką balsą – traumuotos, išprievartautos, parduodamos moters, kurios išlikimo instinktas, gebėjimas prisitaikyti ir, žinoma, gražus kūnas atveda iki Sankt Peterburgo rūmų. Tuo pat metu aiškiai juntama, kad pasakoja ne šiaip istorijos mėgėjas, o profesionalas: Sabaliauskaitė Lietuvos ir Rusijos istoriją vaizduoja taip, tarsi savo akimis būtų mačiusi kiekvieną mūšį, konfliktą dėl valdžios, gimdymą ir laidotuves. Dėl savo įspūdingos literatūrinio pasakojimo jėgos ji tvirtai stoja į vieną gretą su Umberto Eco ir Hilary Mantel“, – Belgijos kultūros savaitraštyje „Knack Focus“ rašo apžvalgininkė ir rašytoja Johanna Spaey, romanui skyrusi penkias žvaigždutes iš penkių.
Dosnūs kaimynų vertinimai
Nors romano vertimas į estų kalbą pasirodė pavasarį per karantiną, neveikiant knygynams, tiražas jau buvo pakartotas – itin reta sėkmė verstinėms knygoms Estijoje.
Romanas sulaukė Estijos istorikų, Petro I laikotarpio specialistų, išskirtinių įvertinimų. Aleksandra Murre, Kadriorgo (Jekaterinos I rūmų) muziejaus direktorė, apie „Petro Imperatorę I“ kalbėjo net dviejose Estijos televizijų laidose. Jos nuomone, romanas – ne tik galingas ir giliai jaudinantis tekstas, tačiau ir nepaprastai istoriškai tikslus. Ji prisipažino, kad jai pačiai, išmanančiai istorinius šaltinius bei straipsnius šia tema, buvo nepaprastai įdomu stebėti, kaip meistriškai autorė iš jų konstruoja įtaigų pasakojimą, patikimai leidžiantį pažvelgti kitapus carų gyvenimo fasado.
Atskirai Murre pagyrė tai, kaip tiksliai rašytoja atkuria Petro I aplinkos autentišką istorinių herojų vartotą leksiką, kalbos būdą, ir negailėjo komplimentų vertėjai Tiinai Kattel už puikų tos kalbinės atmosferos perteikimą.
Vieno didžiausių Estijos dienraščių Eesti Päevaleht įtakingas literatūros kritikas Jaanas Martinsonas teigė: „Kristina Sabaliauskaitė visiškai pateisina Olgos Tokarczuk žodžius apie buvimą vienu galingiausių ir išraiškingiausių istorinio romano balsų Europoje. […] Romanas – tai Jekaterinos gyvenimo kelionė, kupina šiurkštumo, siaubo, džiaugsmo ir meilės, užrašyta taip, tarsi autorė būtų įsiskverbusi į imperatorės sielą ir gebėtų skaityti jos mintis. „Petro imperatorė“ giluminiu būdu atskleidžia rusų kultūrą ir jos kilmę. Kitaip tariant, tai iš tiesų knyga apie mentalitetų, Rytų ir Vakarų kultūrų sandūrą vienoje nuodingoje santuokoje.“
Latvijoje knyga taip pat sulaukė ne tik skaitytojų dėmesio, bet ir kritikų įvertinimų.
„Meistriškai parašytas, nepaliaujamai intriguojantis romanas apie šio pasaulio galinguosius, kurie pasirodo kaip paprasti žmonės. Knyga ne pataikauja skaitytojų lūkesčiams, ne eina lengvo suvokimo keliu, o kviečia mąstyti apie pasaulio tvarką, apie stiprybę ir pražūtį, apie priešybes ir jų įtampas, apie tai, ko moko istorija, ir apie epochų cikliškumą“, – apie romaną Latvijos internetiniame kultūros žurnale „Punctum“ rašė Zanda Gūtmane.
„Ne vien turime galimybę mėgautis įtraukiančia ir gilia knyga, bet atrandame jos puslapiuose paguodą savo pačių būčiai“, – teigia Lilija Berzinska žurnale „KonTEKSTS“.