Kultūros nakvynė Kaune siūlo kelionę laiku: tarpukarinės vilos apartamentuose ar 70-ųjų stiliaus butuke Žaliakalnyje?

„Būtų įdomu nusikelti į praeitį, pabūti ten“, – ne vieno galvose yra sukusis ši mintis. Ir tikrai, kas gi nenorėtų patirti laiko šuolio, apsigyventi tarpukarinės vilos apartamentuose ar 70-ųjų stiliaus butuke kur nors Žaliakalnyje? Taip, galima būtų įsėsti į užvestą laiko mašiną... visgi pasinaudoti „Kaunas 2022“ viena svetingumo programų „Kultūros nakvynė“ – daug paprasčiau. Į tarpukario Kauną nukels šlagerių karaliaus Danieliaus Dolskio muzika skambanti per radiją, o į 70-tuosius –„Inkariukai”, siurblys „Čaika”, televizorius „Tauras”, sovietmečiu išleistos plokštelės ir kitos gerai apgalvotos detalės.

Patirti tarpukarį arba sovietmetį

„Kaunas 2022“ savanorystės programos ir svetingumo projektų kuratorė Marija Pulokaitė pasakojo, kad svetingumo programą „Patirk Kauną“ sudaro trys projektai: jau minėtoji „Kultūros nakvynė“, „Kultūros konsjeržai“ (vietiniai kauniečiai nemokamai patars, kaip turiningai praleisti laiką Kaune, aprodys miestą ar padės išsirinkti geriausią spektaklį vakarui) , „Kultūros šoferiai“ (svečiams, turintiems mažai laiko, bet daug noro pažinti Kauną išsamiau, siūloma rinktis privatų turą automobiliu kartu su tikru Kauno kultūros gurmanu, kuris aprodys miestą vietinio akimis).

„Kultūros nakvynės patyriminiai tematiniai apartamentai nukelia svečią į tam tikrą laikotarpį Kaune – nuo tarpukario iki šiandienos. Dabar turime tris tarpukario laikmečio ir vieną sovietmečio butą. Projektas jau paleistas – galima rinktis vieną iš jų, ir tiesiog ten nakvoti“, – pasakojo M. Pulokaitė.

Tipiškų laikmečiams butų, M. Pulokaitės tikinimu, ieškota ilgai. „Atrinkinėjome autentiškiausius, ieškojome tokių, kur pats interjeras nukelia laiku. Su kūrybine komanda galvojome, kaip dar būtų galima papildyti kažkokiomis detalėmis, kad tik labiau tą patirtį sukeltume. Tarkim, pakabinome to laikotarpio drabužių spintoje, įpylėme madingų ar asociatyvių kvepalų į buteliuką, sutaisėme senovinę radiją, kad grotų tarpukarinę muziką, pavyzdžiui, D. Dolskį... Įvairiomis detalėmis papildome. Sovietmečio bute – galima pasiklausyti sovietinių plokštelių. Pasidaryti arbatos pasinaudojus tipišku sovietiniu servizu“, – galimus patyrimus vardijo pašnekovė.

Sovietmečio nesiilgi

Paklausta, ar sulaukia daug norinčių praleisti laiką sovietinio tipo bute, M. Pulokaitė sakė, kad, apskritai paėmus, projektu domimasi, rezervacijos pildosi.

„Dėl sovietmečio buto – jis labiausiai nukreiptas į tarptautinę mūsų publiką, <...> jiems kaip tik sovietmetis pats įdomiausias, nori jį patirti. Dėl lietuvių – kai kuriems tai gali sukelti prisiminimų apie močiutės butą, kitiems – kelia nostalgiją. Smagūs pokalbiai būna su žmonėmis, kurie ateina, pasipila istorijos apie jaunystę – kas būdavo anksčiau, kaip viskas pasikeitė. Verta rinktis būtent tokią nakvynės rezervavimo patirtį, kai vyksti į Kauną“, – neabejojo kuratorė.

Siūlomi patirti laikotarpiai skirtingi – tarpukario ir sovietmečio Lietuva. M. Pulokaitė paminėjo įdomų faktą, kad tarpukarinius butus surasti buvo netgi lengviau negu sovietinius.

„Atrodytų, paradoksas. Buvo lengviau surasti tarpukario interjerus. Sovietiniai butai dažnai nevertinami, daiktus skubama kuo greičiau išmesti ir pakeisti naujais. O tarpukario butų radome nesunkiai, nes Kaune dabar kaip tik pakilimas – didžiuojamasi šituo laikotarpiu, žmonės domisi, puoselėja, įsirenginėja, vertina autentiką. Tarpukario Kaunas – kultūros ir tobulėjimo lopšys. Visas tobulėjimas ir lietuviškas stilius buvo pristabdytas sovietmečiu, akivaizdu, kad tarpukaris idealizuojamas, visgi tarp dviejų karų buvo daugybė iššūkių“, – kalbėjo M. Pulokaitė.

Sovietmetį su nostalgija atsimena tie, kurie tuo metu buvo jauni, o jaunimas, kaip pastebėjo M. Pulokaitė, šiek tiek kitaip žiūri į šį laiką: „Galbūt kiek su ironija, šio laiko jie nesiilgi – negyveno jame, bet žino, kad visų laisvės buvo apribotos. Laisvė šiuo metu kaip oras – įprastas dalykas, sunku jauniems suvokti, kaip galima klausytis cenzūruotos televizijos ar radijo laidos, kad tiesiog nebuvo kito pasirinkimo.“

Alio alio, kalba Kaunas

Dabartį geriausiai, matyt, iliustruos visokie išmanūs įrenginiai, o kas labiausiai atspindi tarpukarį ir sovietmetį?

„Pats įdomiausias daiktas – radijas, kurį įjungus išgirsti įvairią tarpukario muziką. Radijo laida prasideda nuo garsiojo senovinio „Alio alio, kalba Kaunas“. Muzika nukelia laiku, padeda suvokti, įsijausti į tą laiką. Man galbūt radijas būtų toks atributas, na, bet yra ir kitų. Pačios interjero detalės charakteringos – Art Deco stilius, modernizmas. Sovietmečio bute visai kitokios formos, kitokios spalvos. Televizorius tuo metu buvo svarbi komunikacinė priemonė, aišku, rodė propagandines laidas, bet tokia naujovė, lyginant su tarpukariu“, – trumpai laikmečių bruožus apibūdino M. Pulokaitė.

Patyriminėje kelionėje, atkreipė dėmesį pašnekovė, bus galima surasti ir edukacinį elementą: „Smalsesniems, kurie nori ne tik akimis patirti, bet ir sužinoti, įsigilinti. Kiekvienas atvykęs gaus svetingumo paketėlį („Welcome“), kviečiantį susirinkti sau knygelę. Kortelės bus išdėliotos po visą butą. Pavyzdžiui, prie sovietinio patefono bus tam tikra mini instrukcija, kaip juo naudotis, bet čia pat bus ir surašyta informacija apie muziką, kokia ji buvo tuo metu – cenzūruojama ar ne. Visame bute bus išdėliotos tokios kortelės – virtuvėje apie maistą, kuo žmonės maitinosi, ką prezidentas Antanas Smetona valgė, prie rūbų – kokios buvo mados ir pan. Šias korteles bus galima susirinkti į albumėlį, kurį svečias išsiveš kaip suvenyrą.“

Butų, charakteringų 9-ajam dešimtmečiui ir šiems laikams komanda vis dar ieško. „Ieškosime iki pat galo! Gali būti, kad ir neatsiras tokių butų, bet tikimės, kad visgi pavyks papildyti šitą patirtį. Šiuo metu didžiuojamės tuo, ką turime“, – tikino kuratorė.

M. Pulokaitė vylėsi, kad vienas būsimų dalyvių bus privatus Art Deco muziejus: „Tikimės, kad pavyks susiderinti iki galo, ir visgi paleisti tikrą muziejų kaip nakvynės vietą. Tai tikrai nebus pigus malonumas, bet Art Deco gurmanams būtų pasiekiama galimybė trumpam apsigyventi muziejuje.“

Kokia bus esamų butų ateitis projektui pasibaigus, M. Pulokaitė kol kas negalėjo pasakyti – priklausys nuo jų savininkų, ar jiems patiko mintis verstis šiuo verslu. „ Kai kuriems tai visiškai nauja – tik nuo jų priklausys, ar jiems norėsis tęsti“, – sakė ji.

Visus apartamentus, kur galima susipažinti su ryškiausiais Kauno istorijos laikotarpiais ir autentišku laikmečio interjeru rasite ČIA.