59 straipsnių
Kokia buvo Lietuvos karo pramonė tarpukariu? Kaip atrodė tuometė Lietuvos kariuomenė? Kokią ginkluotę ir kiek jos turėjome? Kokie buvo svarbiausi karo pramonės plėtros etapai ir kas tam turėjo įtakos? Į šiuos ir kitus klausimus, nušviesdamas 1918–1939 m. situaciją Lietuvoje, atsakė karo istorikas, V...
Tarpukariu, kaip ir šiais laikais, netrūko įkvepiančių laimingos meilės istorijų. Tačiau kartkartėmis miestą sukrėsdavo nutikimai, primindavę, kad ten, kur didelė meilė, galimas ir didelis skausmas, neištikimybė, netektys.
Tarpukaryje, pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu, mūsų seneliai ir proseneliai Lietuvą valdė nei prasčiau, nei geriau nei dabar. Jei tais laikais būtų egzistavę socialiniai tinklai, jie būtų lūžę nuo emocijų ir pasidrabstymų purvais, bei keiksmažodžiais. 1926 m. žiemą Seime buvo užviręs toks šou, ...
Lietuviškos mados istorija Taira Milušauskaitė susidomėjo studijuodama Vytauto Didžiojo universitete. Šia tema parašė magistro darbą. Mados kelionę tęsė studijuodama doktorantūrą Vilniaus dailės akademijoje. Surinktą fotografijų medžiagą eksponavo parodose „Tarpukario rūbų mada Lietuvoje“ ir „Lietuv...
Socialdemokratų sukurta Veimaro respublika tiek amžininkų, tiek istorikų vertinama labai nevienareikšmiškai. Tai ir „demokratija be demokratų“ su „laisviausia ir demokratiškiausia konstitucija“, ir „valstybė, kurios po 10 metų egzistavimo neapkentė visos valdančios partijos ir manė, kad ją reikia ku...
Tarpukaryje ginklu mokėjo naudotis ir moterys, ir vyrai. Juo aiškindavosi beveik visus reikalus, o ypač meilės. Meilę sunku apibrėžti žodžiais, gelbėja tik eilėraščiai, dainos ir muzika, bet jei tu ne poetas ir toli nuo natų, lieka tik revolverio šūvis. 1931 m. spalyje Rusnėje vaikinas ant tilto šov...
Tarpukaryje būdavo įvairių elgetų, kai kurie į gatvę eidavo kaip į darbą. Vienas toks juodai dienai buvo sutaupęs net 1000 litų. Kito elgetos rūbuose buvo rasta net 3000 litų vertės aukso rublių. Kai kurie apsukruoliai per Velykas prisirinkdavo po 600-900 kiaušinių ir paskui pelningai parduodavo. Ši...
1903 m. olandas sukūrė pirmąjį elektrokardiografą, galėjusį fiksuoti širdies impulsus, tačiau Lietuva tuo metu vis dar tebeskendėjo viduramžių miglose. Ateina sodietis 1905 m. į Vilkijos vaistinę ir prašo žmogaus taukų. Vaistininkas sako, jog tokių niekur nėra ir jų negausiąs jokiame pasaulio pakraš...
1929-ųjų sausio pabaigoje aukštas pareigas užimantys valdininkai Pravieniškių miškuose ėmė ruoštis ypatingai medžioklei. Iš vakaro būsimo pasišaudymo teritoriją, į kurią pavyko suvaryti 5 vilkus ir 11 kiškių, apjuosė virve su vėliavėlėmis. Vilkai ryto nelaukė, pasinaudojo reta proga – medžioklę prad...
Ką tarpukariu lietuvis grybaudavo? Kiek pažinojo grybų? Kuriuos laikė valgomais, o kuriuos šungrybiais? Rovė ar pjovė grybą? Keistas faktas, kuris papiktintų šiuolaiknį grybautoją, bet norėdamas tarpukariu iš miško parsinešti baravyką ar voverušką, turėjo susimokėti 1 litą...
Laisvė gyvenime, laisvė reikšti savo nuomonę ir laisvė aprangoje. Tai – neatsiejama! Todėl ir šiandienos madoje nereikėtų pamiršti senų gerų, pačias pirmąsias moterų laisves, simbolizuojančių pasirinkimų. Trumpesni sijonai ir plokštesnės krūtinės – ar žinote, kodėl prieš šimtmetį tai buvo taip popul...
Pasaulio ekonominį augimą Vakaruose tyrinėjantys mokslininkai neretai į Baltijos šalis žiūri kaip į juodąją skylę. Skaičių ir informacijos stygius leidžia tik spėlioti, kaip iš tiesų tarpukariu ir sovietmečiu gyveno žmonės Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Adomas Klimantas jau ne vienus metus skaičiu...
Lietuva tik kuriasi, o nusikalstamas pasaulis klesti. Senasis turgus (dabar Steigiamojo seimo aikštė) – mėgstamiausia vagių susiėjimo vieta, nes čia galima įsigyti ir ginklų. Pavojingiausias rajonas – Aleksotas. Plėšikai beveik visad ginkluoti. Plėšia butus ir netgi atvirai puola gatvėse. Kai kurie ...
Prieš šimtą metų Vilnius buvo visai kitoks. Žmonių čia gyveno gerokai mažiau, ekonominė padėtis irgi buvo gerokai blogesnė. Tai reiškė žmonių skurdą. O skurdas – nusikaltimus, bedarbystę, elgetavimą ir prostituciją. Kiek žmonių Lenkijos okupuotame Vilniuje gyveno užribyje? Ir kaip jie gyveno? „Dar n...
Prosenelio Tomo ir jo žmonos Onos gyvenimo istorijas man papasakojo mano mama ir senelis Karolis Šibaila, 1959-aisiais grįžęs iš tremties. Aš, gal pirmaklasis, gal antraklasis, klausiausi išpūtęs akis ir didžiavausi proseneliu, kuris „ėmė“ Berlyną, bet ne ginklais, o prekėmis.
Tarpukariu į Vakarų Europą tekėjęs sviestas ir lietuviški bekonai tapo savotiška mantra, prisimenama ir kartojama, kai kalba pasisuka apie šalies verslo istoriją. Visgi verslo praeities klodai gerokai gilesni ir turtingesni. Parfumerija, kosmetika, bižuterija, bankai, alaus, medienos, maisto pramonė...
Tarpukariu labiausiai automobilių bijodavo ožkos, pagyvenusios moterys ir jaunos panelės. Mažiausiai – arkliai ir vyrai, o ramiausiai reaguodavusios karvės bei visokie kitokie raguočiai. „ pririštos ožkos isteriškai pradėdavo daužytis į visas šalis, senos, keliu einančios, moterys šokdavo per griovį...
Artėjant Vasario 16-ajai tikiu, kad šiai šventei ruošiasi ne tik Lietuvos institucijos, bet ir visi Lietuvos piliečiai, kad ir kur bebūtų. Mums dažnai net nereikia ieškoti būdų, kaip švęsti, – kiekviena savivaldybė kasmet paruošia šventinę programą, į kurią kviečia gyventojus ir svečius. Žinoma, išk...
„Būtų įdomu nusikelti į praeitį, pabūti ten“, – ne vieno galvose yra sukusis ši mintis. Ir tikrai, kas gi nenorėtų patirti laiko šuolio, apsigyventi tarpukarinės vilos apartamentuose ar 70-ųjų stiliaus butuke kur nors Žaliakalnyje? Taip, galima būtų įsėsti į užvestą laiko mašiną... visgi pasinaudoti...
Tarpukariu Laikinosios sostinės gyventojai prieš Kalėdas tūkstančiais išvykdavo į provinciją, o kai kurie patraukdavo į kapines eglutės pastatyti. Kiti gi užguldavo paštus. Mėgo tuoktis ir krikštyti vaikus, nes taip buvo pigiau. Šelpė varginguosius ir bedalius, prekiavo per galines duris, nors kalėd...
