Kūrybiškiausia knyga paskelbtas Undinės Radzevičiūtės romanas „Grožio ir blogio biblioteka“

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI) nuotoliniu būdu pakvietė stebėti kūrybiškiausios 2020 m. knygos laureatės Undinės Radzevičiūtės apdovanojimo ceremoniją, kurį taip pat dedikavo Kovo 11-ajai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Virtualų renginį literatūrologė Aušra Jurgutienė pradėjo paprastu žodeliu „Pagaliau“. Pagaliau apdovanotas U. Radzevičiūtės romanas „Grožio ir blogio biblioteka“.

U. Radzevičiūtė visų dėmesį patraukė pirmuoju savo juodojo humoro romanu „Strekaza“, 2003 (leidykla „Tyto alba“). Kiti du jos romanai „Žuvys ir drakonai“, „Kraujas mėlynas“ ne ką mažiau suintrigavo literatūrologus.

Nors kūrybiškiausios praėjusių metų knygų dvyliktuke būta labai gerų knygų, tokių kaip Rimanto Kmitos romanas „Remyga“, Antano A. Jonyno „Naujieji sonetai“, Alfonso Andriuškevičiaus „Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai: 2002–2015“ , Kęstučio Navako „Šeši šeši“ ir kitos knygos – balsų dauguma kaip kūrybiškiausia 2020-ųjų knyga išrinktas U. Radzevičiūtės romanas „Grožio ir blogio biblioteka“, 2020 (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).

„Komisijos vardu (kurią sudarė mano kolegos iš Šiuolaikinės literatūros skyriaus) sveikinu talentingą rašytoją. Manau, kad jos unikali kūryba iškelianti aštrius klausimus ir problemas esmingai formuoja nepriklausomos Lietuvos būtį“, – sakė Aušra Jurgutienė.

Tarp nuolatinių šios premijos mecenatų – Rotary klubas. Klubo prezidentas Mindaugas Glinskis siuntė linkėjimus iš Nidos: „<...> Nelieka abejonių, kad ši knyga verta kiekvieno skaitytojo lentynos, akių ir minčių pajautimo – laukiu kada galėsiu ją perskaityti.“

Literatūrologė Jūratė Čerškutė sveikindama jau devynioliktą LLTI premijos laureatę sakė, kad žiūrint į devyniolika dvyliktuko metų, ko gero nebūtų per skambu sakyti, kad U. Radzevičiūtės kūriniai čia yra senbūviais. Per visus metus buvo įtrauktos šešios jos knygos.

„Už ribų liko tik 2010-aisiais metais išleistas romanas „Frankburgas“. Iki šiol atsimenu įnirtingas diskusijas apie jį. Na, ir pagaliau laurai!“, – pasidžiaugė J. Čerškutė.

„Grožio ir blogio biblioteka“ – 7-oji rašytojos U. Radzevičiūtės knyga ir šeštasis romanas.

J. Čerškutė kalbėdama apie laureatės kūrybą pastebėjo, kad ji išskirtinė autorė lietuvių literatūroje.

„Viena geriausių ir įdomiausių šiuolaikinės literatūros prozininkių, išsiskirianti kitokiu kalbiniu jausmu, logika ir registru. Ji nerašo ilgais, pastraipomis vingiuojančiais sakiniais, priešingai – U. Radzevičiūtės sakinys koncentruotas, bet iš esmės ir apie esmę. Neretai jis smūginis ir smogiantis. Anaiptol, nekutena paviršiais, o skaudžiai duria ir tiksliai pataiko. Savo kitokiu sakiniu rašytoja neretai sukelia gaisrą ir jį čia pat užgesina. Ji sakinius lanksto lyg lanksčias lazdeles, sykiais perlaužia jas netikėtose vietose dėdama tašką ir taip leisdama kurtis naujai prasmei. <...> Tai būdinga visiems rašytojos kūriniams“, – apibūdino literatūrologė.

U. Radzevičiūtė sakė besijaučianti taip, lyg ją būtų pakvietęs privatus angliškas klubas, kur privalu taisyklingai kalbėti.

„Greičiausiai nepavyks, dėl genetikos. Visus tuos aštuoniolika metų esu labai dėkinga už vertinimą, pastebėjimą, už tai, kad visos šešios knygos buvo išrinktos į dvyliktuką. Kai toji vienintelė nepateko, mano mama kaip tik sėdėjo prie radijo imtuvo ir pasakė, kad tą knygą paminėjo, ji galbūt buvo trylikta arba penkiolikta. <...> Dėkinga, kad mano knygose radote daugiau grožio ir įdomumo, nei įsivaizduojamo ar tikro blogio“, – sakė rašytoja.