Festivalio filmai bus rodomi darbo dienomis kovo 24–balandžio 6 d. „Forum Cinemas Vingis“ 5 ir 6 salėse. Kasdien įvyks po 2–3 „Eurekos“ nemokamus seansus.
Svarbiausias „Eurekos“ tikslas – išprovokuoti diskutuoti, mąstyti apie visatos ateitį, mokslo siūlomas jos galimybes. Mokslinė fantastika atsiduria greta mokslinės dokumentikos. Skirtingus žanrus vienija mokslo idėjų raida, modernių technologijų įtaka žmonių kasdieniam gyvenimui, mokslininkų išradimų reikšmė žmonijos ateičiai.
„Eurekoje“ – dokumentinis, trys vaidybiniai pilnametražiai ir 10 trumpametražių filmų. Visus juos sieja pagrindinis 2017-ųjų „Eurekos“ akcentas – laikas: kelionės laiku, sustabdytas laikas, kartu su atmintimi išnykęs laikas, mokslo išpranašauta ateitis.
Tarp Kosmoso ir Žemės
Dokumentiniame danų filme „Mėgėjai kosmose“ („Amateurs in Space“, rež. Max Kestner) fiksuojama dviejų draugų iš Danijos svajonė nukeliauti į kosmosą. Tačiau kaip dviem mėgėjams įgyvendinti šį tikslą, jei identiška JAV kosminė programa „Apolo“ šiandien kainuotų šimtą milijardų dolerių, o pirmojo žmonių išsilaipinimo Mėnulyje misijos pasiruošimo finaliniame etape dirbo bent 400 tūkst. žmonių? Peteris Madsenas ir Kristianas von Bengtsonas neturi tiek daug pinigų ir negali įdarbinti gausios specialistų komandos, bet siekia neįmanomo tikslo – paprasčiausiomis sąlygomis pasigaminti raketą ir paleisti ją į kosmosą. Danų dokumentalistas Maxas Kestneris atidžiai stebi 6 metus trunkantį procesą ir neblėstantį savamokslių kosmoso užkariautojų entuziazmą.
Filmas „Marsas IV“ („Mars IV“, rež. Guillaume Rieu) pasakoja apie keturis astronautus ir jiems asistuojantį robotą, kurie tęsia dvejiems metams suplanuotą misiją Marso planetoje. Visą tą laiką mokslininkai požeminėje bazėje atlieka įvairiausius tyrimus. Idilišką kasdienybę sujaukia netikėtas atradimas ir suvokimas apie Žemei gręsiantį pavojų.
„Pasaulio žemėlapis“ („MappaMundi“, rež. Bady Minck) – tai įdomi ir informatyvi kelionė per 950 milijonų metų Žemės istoriją su kosminiais kartografais. Intriguojančiai stebėsime 150 tūkst. metų besitęsiančią žmonių migraciją per kontinentus. Liuksemburgo režisierė vizualizuoja ryškiausius mūsų pasaulio pasikeitimus, kurių vienas žmogus niekaip negalėtų pamatyti ar užfiksuoti per visą savo gyvenimą. 2017 m. Sandanso kino festivalyje debiutavusio trumpametražio filmo „Pasaulio žemėlapis“ pagrindinis aktorius Ganaelis gyvena Vilniuje, tad nepraleis progos pabendrauti su mokslo pasiilgusiais žiūrovais. Prie jo prisijungs režisierė bei scenarijaus autore Bady Minck.
„Paskutinė paslaptingojo astronauto Polo kelionė“ („The Last Journey of the Enigmactic Paul W.R.“, rež. Romain Quirot) – juosta apie katastrofą ir paslaptingą dingimą. Raudonasis mėnulis pavojingai artėja prie Žemės. Talentingiausiu naujosios kartos astronautu pristatomas Polas turi unikalų gamtos suteiktą gabumą. Paslaptingasis jaunuolis yra laikomas vieninteliu žmogumi, kuris dar gali išgelbėti visuomenę nuo katastrofos. Tačiau likus vos kelioms valandoms iki reikšmingosios misijos paleidimo, Polas pradingsta be žinios.
Kelionės laiku
Kultiniams ispanų režisieriaus Alejandro Amenabaro kūriniams „Jūros gelmėse“ (2005 m. „Kino pavasario“ atidarymo filmas), „Tezė“, „Atmerk akis“, pastarosios fantastinės dramos holivudiniam perdirbiniui „Vanilinis dangus“ (rež. Cameronas Crowe'as) ir psichologiniam trileriui „Metodas“ (2006 m. „Kino pavasario“ publikos simpatijų prizas) scenarijus parašęs Mateo Gilas kviečia į savo paties režisuotą mokslinės fantastikos trilerį „Gyvenk iš naujo“ („Realive“, rež. Mateo Gil). Tai pasakojimas apie nemirtingumą garantuojančius išradimus. Ar gali išlikti ta pati meilė per amžius?
„Žarijos“ („Embers“, rež. Claire Carré) – tai filmas apie atmintį. Globalinė neurologinė epidemija neatpažįstamai pakeitė mus supantį pasaulį. Praėjo jau dešimt metų po katastrofos, o išlikę gyvi žmonės vis neatsigauna nuo kenksmingo viruso padarinių. Juos nuolat veikia anterogradinė amnezija. Žmonės tiesiog slankioja apgriuvusioje aplinkoje, negalėdami prisiminti praeities ir susikurti naujų prisiminimų. Penkios persipinančios istorijos apie skirtingus gyvenimo aspektus ateities pasaulyje, kuriame nebeliko praeities.
Trumpametražis filmas „Einsteino – Roseno tiltai“ („Einstein-Rosen“, rež. Olga Osorio) nukelia žiūrovą į 1982 metų vasarą. Žaisdami kieme du broliai netyčia atranda kirmgraužą. Vienas iš jų vis nenori patikėti, kad šiais laikais įmanoma keliauti per laiką.
Moksliniai eksperimentai su tapatybe
Ką reiškia gyventi senam amžinos jaunystės aplinkoje? „Oskaro“ premijai nominuoto operatoriaus Jameso Laxtono nufilmuota („Mėnesiena“) mokslinės fantastikos drama „Jaunystė“ („Youth“, rež. Brett Marty) apie gyvenimą, kokio mes tikriausiai niekuomet nesulauksime.
Šveicarų trumpametražis filmas „Klonai“ („Clones“, rež. Rafael Bolliger) nukelia į kosminę stotį, kurioje kvantinės fizikos profesorius laukia lemtingos operacijos. Jis sukaupia visas jėgas, kad pasipriešintų vidinei baimei prarasti savo tapatybę, kol bus ruošiama atsarginė jo nervų sistemos kopija. Pacientas nerimauja pabusti visai kitu žmogumi. Bet galvos auglio pašalinimo operacijai vadovauja labiausiai patyręs daktaras Ričardsas, kurį įtaigiai vaidina kultinis aktorius Rutgeris Haueris („Bėgantis ašmenimis“, „Pakeleivis“, „Nuodėmių miestas“).
„Toru“ („Toru“, rež. Jonathan Minard, Scott Rashap) veiksmas vyksta netolimoje ateityje – po 60 metų. Kai japonų šeimai nutinka bėda ir ką tik gimusiam jų sūnui nustatoma nepagydoma plaučių vėžio stadija, tėvai pasirašo leidimą Toru dalyvavimui moksliniame eksperimente.
Technologijų revoliucija
„Virtualios revoliucijos“ („Virtual Revolution“, rež. Guy-Roger Duvert) žiūrovai atsiduria 2047 metų Paryžiuje. Didžioji dauguma žmonių savanoriškai leidžia laiką virtualios realybės pasauliuose. Našas išlieka savotiškai unikaliu hibridu. Į virtualų pasaulį jis perkėlė tik pusę savo gyvenimo ir nuolat grįžta į tikrą realybę. Našas nepamiršo samdomo žudiko įgūdžių ir priima tarptautinės kompanijos pasiūlymą dirbti privačiu tyrėju. Jis gauna užduotį susekti ir eliminuoti teroristus, grasinančius sugriauti visuomenę užvaldžiusią virtualios realybės sistemą.
„Įtartinas slėnis“ („Uncanny Valley“, rež. Federico Heller) – tai trumpas, bet efektingas žvilgsnis į ateities lūšnynų pasaulį. Nerasdami deramo prieglobsčio ar pastogės, beviltiškiausi benamiai nesikuklindami išlieja susikaupusį pyktį internete. Jiems pakanka pasijungti prie virtualios realybės žaidimų ir pabėgti nuo gniuždančios aplinkos. Argentiniečių režisierius protingais argumentais provokuoja diskusijai apie žymiai siaubingesnes naujų technologijų revoliucijos pasekmes.
Socialinis tinklas „Facebook“ pakeitė žmonių bendravimo būdą. „Apple“ pasistengė, kad žmonės beveik savo gyvenimus perkeltų į įrenginius ir neatsitrauktų nuo telefonų ar kompiuterių. „Google“ prisijaukino visažinę pasaulio enciklopediją. Filmas „5 filmai apie technologijas“ („5 Films About Technology“, rež. Peter Huang) – tai juodo humoro žvilgsnis į absurdiškas mūsų visų patiriamas situacijas, kurias neišvengiamai įtakoja modernios technologijos.
2046 metai. Kaip novatoriškos technologijos įtakos mūsų gyvenimus? Kokie numatomi pasikeitimai? Kaip reaguotumėte, sužinoję, kad jūsų jausmus kontroliuoja kažkas kitas? Tokius klausimus kelia vengrų trumpametražis filmas „Aš esu tobula“ („IM Perfekt“, rež. Zsuzsanna Koszti).
Trumpametražis filmas apie netolimą ateitį „Žvaigždingoji Laika“ („Laika Stardust“, rež. Stefano Chiavarini, Antonin Ograve) supažindina su pasiturinčia italų šeima, kurios nariai įnikę į naujausias technologijas. Jie neatsitraukia nuo prietaisų ir atsiduria ties pamišimo riba. Berniukas neatsijungia nuo kompiuterinio žaidimo „Žvaigždingoji Laika“. Staiga pablogėja jo sveikata...