Evoliucija be revoliucijos
LNOBT vadovas Jonas Sakalauskas, akcentuodamas šių metų šūkį, pabrėžė, kad teatras kalba apie evoliuciją, bet ne apie revoliuciją – kaip jau kalbama ne vienerius metus, bus ieškoma būdų suderinti tradiciją ir naujus kūrybiškus sprendimus. Tad šį sezoną lauks tiek žiūrovų jau pamėgti darbai, tiek trys premjeros, teatre bus galima pamatyti daug Lietuvoje dar nematytų kūrėjų, taip pat reaguojama į aktualijas, į sezoną įtraukiant ir kūrėjus iš Ukrainos.
„Turėsime labai įvairialypį sezoną, kurio akcentas – evoliucija. Norime kad mūsų kūrėjų, žiūrovų gretos dar labiau augtų, norime, kad tie, kas dar neatrado teatro, šį sezoną jį atrastų“, – kalbėjo J. Sakalauskas.
LNOBT taip pat planuoja bendradarbiavimą su kitomis kultūros įstaigomis, pavyzdžiui, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru („Dievo avinėlis“), „Operomanija“ („Operos genomo“ eksperimentinių operų pastatymai), festivaliu „Kino pavasaris“, vėl pristatysiančiu teatre keletą išskirtinių seansų, o taip pat Nacionaline M. K. Čiurlionio menų mokykla ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija.
Tik šįkart žiūrovai turės mažiau laiko suspėti aplankyti renginius pačiame teatre – 2023 metų prasidės jo renovacija, kurią planuojama baigti spalį. Tad jau pavasarį teatras ruošiasi rengti pasirodymus kitose erdvėse, keliauti ir už teatro, ir už Vilniaus sienų.
J. Sakalauskas pasakojo, kad planuojama rekonstruoti orkestro ložę, taip pat įgyvendinti energetinio efektyvumo tobulinimo projektą: „Šildysime sienas, keisime langus, inžinerines sistemas, kad taupytume šilumą, kad mūsų žiūrovai net ir žiemą atėję gražiais drabužiais neperšaltų“.
Siūlys technologijų naujienas
Reaguodamas į laikmetį, teatras mėgina pasiūlyti ir kitokią patirtį. LNOBT atsiras e-ložė, skirta tiems, kurie mėgsta ir naudojasi išmaniosiomis technologijomis – jie galės gauti pranešimus į telefonus apie tai, kas vyksta spektaklyje, apie arijas, apie baletus, apie atlikėjus, galės domėtis spektakliu gyvai, jei iš anksto to nepadarė.
Dar viena naujovė – elektroninė programėlė, kurią įsigijus bus galima rasti tiek konkretaus renginio, tiek viso sezono programą.
LNOBT Meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė pasakojo, kad bus taikomi ir nauji būdai skatinti ateiti į teatrą. Vienas iš jų – recenzijų konkursas, kuris bus skelbiamas prieš kiekvieną premjerą, kuriame galės dalyvauti visi norintys, o laimėtojai bus apdovanojami piniginėmis premijomis.
Įvaizdį keis ir teatro kolektyvas, aptarnaujantis žiūrovus – jie sezoną pradės su nauja apranga, kurią sukūrė dizainerė Kristina Kruopenytė. Beje, nors praeitą sezoną LNOBT daug kalbėjo apie aprangos kodą, skatino žmones ateinant į teatrą pasipuošti, šiuos metus jie skirs pokalbių apie mecenatystę inicijavimui.
Sezoną pradės „Rigoleto“ premjera
LNOBT sezoną pradės rugsėjo 16 dieną, kai bus parodyta Franco Zeffirelli sumanyto „Rigoleto“ premjera. Giuseppe's Verdi operos „Rigoletas“ idėjos autorius, legendinis režisierius F. Zeffirelli palaimino šį pastatymą, tačiau dėl pandemijos atidėliojamų premjerų Omane ir Lietuvoje nebesulaukė. „Rigoletą“ Vilniuje stato jo kūrybos bendražygis – režisierius Stefano Trespidi.
„Visgi svarbiausia, kad mes sulaukėme laikų, kai Lietuvos žiūrovai Vilniuje galės gyvai pamatyti F. Zeffirelli kurtą spektaklį. Šio režisieriaus stilius su niekuo kitu nesupainiojamas. Tai – duoklė istorijai ir operos klasikai: be „Rigoleto“ joks pasaulio operos teatras šiandien neįsivaizduoja savo repertuaro. O kad mūsų žiūrovai labai pasiilgę klasikinių pastatymų, rodo ir puikūs „Rigoleto“ bilietų pardavimai“, – pažymėjo J. Sakalauskas.
Premjeros muzikos vadovas, LNOBT vyriausiasis dirigentas R. Šumila pasidžiaugė jungtinėmis lietuvių ir užsienio operos solistų pajėgomis. „Tai didžiulė opera pagrindinių partijų atlikėjams. „Rigolete“ turime solistus, kurie lengvai, be regimų pastangų, išpildo itin sudėtingą muzikinę medžiagą“, – kalbėjo R. Šumila.
Mantujos hercogo partiją premjeroje atliksiantis tenoras Edgaras Montvidas ją dainavo ir ankstesniame, režisieriaus Gintaro Varno sukurtame „Rigoleto“ pastatyme. Vėliau tą patį vaidmenį atliko Škotijoje ir Prancūzijoje, tad dabartinis „Rigoleto“ pastatymas jo kūrybinėje biografijoje bus ketvirtasis.
„Šis pastatymas – ultraklasikinis, tad bus įdomu stebėti, kaip jį įvertins šiuolaikinis, prie ultramodernių pastatymų pripratintas žiūrovas. Toks klasikinis stilius žiūrovui jau tapęs egzotika. Aš pats jau net nepamenu, kada scenoje dėvėjau istorinį kostiumą... F. Zeffirelli pastatyme nebus itin sudėtingų mizanscenų, todėl labai svarbi taps muzika ir solistų balsai. Reikia kiekvieną dieną sąžiningai treniruotis, kad tokias partijas scenoje atliktum. Tai tarsi „vokalinė olimpiada“ tiek tenorui, tiek sopranui, o ypač baritonui. Bet mes stengsimės, nes jau vien režisieriaus F. Zeffirelli pavardė tam įpareigoja“, – tvirtina E. Montvidas.
Vėliau sezone laukia ir įspūdingų sugrįžimų, apie kuriuos daugiau papasakojo iš „Teatro La Fenice“ salės Venecijoje prisijungęs LNOBT Operos meno vadovas Sesto Quatrini.
„Aš pats diriguosiu atnaujintos solistų sudėties Vincenzo Bellini „Kapulečius ir Montekius“, Giacomo Puccini „Madam Baterflai“ spektaklius ir kovo mėnesį skambėsiančius „Rigoletus“. Ričardas Šumila ir Julius Geniušas diriguos „Traviatą“, Martynas Staškus – „Žydę“, o kylanti Europos žvaigždė Giedrė Šlekytė – „Bohemą“. Sugrįš į Vilnių ir praeito sezono „Ernanio“ spektakliuose matytas italų dirigentas Marcello Bufalini – šįkart jis diriguos „Aną Boleną“. Tradiciniame Sausio 13-osios koncerte skambės Johanneso Brahmso „Vokiškasis Requiem“, o jau šį rudenį, lapkričio 6-ąją, kartu su teatro Baroko ansambliu pasirodys italų kontratenoras Raffaele Pe“, – linkėdamas lietuviams gražios sezono pradžios, kalbėjo S. Quatrini.
Aktualios baleto premjeros
Baleto meno vadovas Martynas Rimeikis pristatė savo režisuojamą antrąją sezono premjerą – Felikso Bajoro operą-baletą „Dievo avinėlis“.
„Šis kūrinys parašytas dar 1983 m., tačiau dėl cenzūros ir kitų priežasčių niekada nebuvo atliktas muzikinio teatro scenoje. Kalbantis apie žmogiškumą, dvasinių ir materialių vertybių santykį, jis yra ypatingai svarbus šiandien. Tuo tarpu choreografės Editos Stundytės premjera „Užburtos akys“ bus skirta jaunajai auditorijai: ją inspiravo Ernsto Theodoro A. Hoffmanno apsakymas „Smėlio žmogus“. Spektaklio autorė ketina kalbėti apie santykį su technologijomis, apie tai, kad gyvų žmogaus akių niekas nepakeis. Jaunajai auditorijai tai bus ir naudinga pažintis su Wolfgango A. Mozarto muzika. Trečioji baleto premjera ir kartu mūsų sezono pasididžiavimas – iš Ukrainos kilusio choreografo Alexei Ratmansky, vadinamo talentingu Mariuso Petipa klasikinių pastatymų rekonstruktoriumi, kuriamas spektaklis „Arlekino milijonai“. Šį baletą, kuriam muziką sukūrė kompozitorius Riccardo Drigo, M. Petipa pastatė dar 1900 m. Tad pavasarį laukia puikūs klasikos vakarai su nelengva, bet labai gražia šokio kalba“, – akcentavo M. Rimeikis.