K. Dehlholm yra viena kūrybinės organizacijos, puikiai žinomos naujausiomis teatro tendencijomis besidomintiems žiūrovams, „Hotel Pro Forma“ įsteigėjų (1985). Pati Kirsten Dehlholm ir „Hotel Pro Forma“ yra pelnę daugybę prestižinių Danijos ir kitų Europos šalių meno institucijų apdovanojimų.

Šiuo metu Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyksta K. Dehlholm vadovaujami baigiamieji „Kosmoso+“ kūrimo darbai, kurie prasidėjo dar 2012-aisiais, kai LNDT meno vadovo kvietimu Kirsten Dehlholm sutiko pirmą kartą savo karjeroje sukurti spektaklį paaugliams ir visai šeimai. „Bet tai turi būti spektaklis apie kosmosą“, – tokia buvo daug įspūdingų spektaklių įvairiose pasaulio scenose sukūrusios režisierės sąlyga.

Lietuvos auditorijai kuriamą spektaklį K. Dehlholm vadina vienu didžiausių kūrybinių iššūkių. Šiuo metu prasidėjusios repeticijos su Lietuvos aktoriais ir atskiros repecijos su spektaklyje pasirodysiančiais vaikais yra tik nedidelė dalis daugiau kaip prieš metus prasidėjusios kūrybos.

Pirmiausiai „Hotel Pro Forma“ dirbtuvėse Kopenhagoje K. Dehlholm su jungtine Lietuvos ir Danijos kūrybine grupe pradėjo formuoti būsimo spektaklio dramaturgiją, po to – muziką ir vaizdinius. Į spektaklio teksto kūrimą buvo įtraukti rašytojai iš Danijos bei Lietuvos (Mindaugas Nastaravičius) ir netgi vaikai. Vaizdinės ir informacinės medžiagos buvo ieškoma ne tik gilinantis į naujausius mokslinius atradimus, bet ir bendraujant su NASA ekspertais. Lietuvos kūrėjai tuo pat metu dirbo Vilniuje – buvo braižomi kostiumų, dekoracijų eskizai, kuriama muzika, rašomi tekstai.

„Šiuo metu Kosmoso+“ kūrimai darbai pasiekė finišo tiesiąją – beliko viską sudėlioti į vietas, su aktoriais sukurti visas scenas. Džiaugiuosi, kad daugiau nei metus plėtotas spektaklis pagaliau virsta realybe ir labai nekantrauju pristatyti jį Lietuvos auditorijai“, – apie repeticijas Vilniuje pasakojo K. Dehlholm.

Prieš „Kosmoso+“ premjerą Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia susipažinti su Kirsten Dehlholm kūryba ir vasario 26 d. 15.30 val. kviečia į nemokamą jos spektaklio „Karo suma“ įrašo peržiūrą Mažojoje salėje.

Apie Kirsten Dehlholm kūrybą

Kūrybos kelią pradėjusi nuo vizualiųjų menų, Kirsten Dehlholm (g. 1945) nuo 1977 m. specializuojasi scenos menų srityje. Ji yra viena ryškiausių postdraminio teatro kūrėjų, siūlanti naują teatro sampratą vizualaus meno, muzikos, architektūros, šiuolaikinio mokslo atradimų ir madų dizaino sandūroje.

K. Dehlholm įsteigtos „Hotel Pro Forma“ performansai ir spektakliai rodomi teatruose bei muziejuose, miestų aikštėse, kitose kultūrinėse erdvėse visame pasaulyje – nuo JAV iki Singapūro. „Hotel Pro Forma“ pasirodymai buvo surengti Bruklino muzikos akademijoje (Niujorkas, JAV), Venecijos bienalėje, festivaliuose Berliner Festspiele Spielzeiteuropa ir BITEF (Belgradas, Serbija).
Kirsten Dehlholm drauge su „Hotel Pro Forma“ kolegomis sukūrė ne vieną įsimintiną, pasaulinio pripažinimo sulaukusį spektaklį.

1993-aisiais sukurtas spektaklis „Operacija: Orfėjas“ („Operation: Orfeo“) – tai konceptuali opera pagal Orfėjo ir Euridikės mitą, joje skamba danų kompozitoriaus ir dirigento Bo Holteno muzika. Spektaklis vadinamas vizualine opera, kuriame šis žanras tarsi rekonceptualizuojamas. Vietoj įprastos dramaturginės libreto ir muzikinės įvykių sekos šiame vaidinime pateikiama serija gyvų paveikslų, šviesos ir šešėlių kompozicijų, kurie rodomi neatsižvelgiant į dramatinio pasakojimo modelius. Tai vizualinė interpretacija, kurią stebint galima iš naujo atrasti pagrindinius tradicinės operos elementus.

2005 m. Hanso Christiano Anderseno 200-ųjų gimimo metinių proga režisierė K. Dehlholm pristatė žiūrovus itin suintrigavusį modernų spektaklį apie legendinį savo kraštietį „Aš tik atrodau miręs“ („I Only Appear To Be Dead“). Spektaklio pavadinimas – tai H. Ch. Anderseno užrašas, kurį jis laikė prie lovos, bijodamas būti palaidotas gyvas. Šiame spektaklyje, remdamasi Anderseno dienoraščiais, režisierė atskleidė visai kitokią visuotinai pripažinto vaikų rašytojo pusę. Spektaklyje „Aš tik atrodau miręs“ atkurtos rašytojo gyvenimo ir fantazijos scenos papildomos vaizdingomis iliustracijomis ir gyva bei elektronine muzika.

2009-aisiais „Hotel Pro Forma“ kartu su Danijos karališkuoju dramos teatru įgyvendino ne mažiau ryškų projektą – tai darvinistinių idėjų įkvėptos elektroninės operos „Rytoj, po metų“ („Tomorrow, In A Year“) pastatymas, kurios muzikines kompozicijas kūrė ir atliko švedų elektroninės muzikos duetas „The Knife“ puikiai žinomas visiems šios muzikos gerbėjams visame pasaulyje.
2011 m. „Hotel Pro Forma“ kartu su Latvijos nacionaline opera sukurtas spektaklis „Karo suma“ („War Sum Up“) – dar vienas darbas, sulaukęs ypatingo žiūrovų susidomėjimo ir pripažinimo. Tai originali šiuolaikinė opera, kurioje per vaizdo ir muzikos jungtį perteikiamos šiuolaikinio karų draskomo mašinų eros pasaulio vaizdas. „Karo sumą“ įkvėpė tradicinė japonų kultūra, jame jungiami naujausių vaizdo technologijų pagalba kuriami vaizdai ir specialiai šiam darbui sukurta gyvai atliekama muzika, vokalinės chorų ir solistų partijos.

Opera „Karo suma“ Danijoje ir Latvijoje buvo nominuota geriausio metų spektaklio apdovanojimui. Įtakingas danų dienraštis „Politiken“ šiam „Hotel Pro Forma“ darbui skyrė aukščiausią penkių žvaigždučių įvertinimą ir rašė, kad „opera „Karo suma“ meistriškai atskleidžia, kaip naujojo teatro pionieriai Kirsten Dehlholm ir Co. sugeba su menine distancija ir kartu jaudinančiai apibendrinti karo patirtį“. Visi kritikai, rašę apie „Karo sumą“, išskiria įspūdingą ir užburiantį vizualumo ir muzikos derinį, kuris „Hotel Pro Forma“ spektaklyje apibendrina ankstesnę šio teatro ir jo vadovės Kirsten Dehlholm kūrybą.

2013 m. rudenį Poznanės Didžiajame teatre įvyko Dehlholm ir „Hotel Pro Forma“ projekto premjera – novatoriškas Richardo Wagnerio operos „Parsifalis“ pastatymas. 2014 m. sausio 17 d. RygosEuropos kultūros sostinės – metus atidarė Kirsten Dehlholm režisuota Richardo Wagnerio opera „Rienci. Triumfas ir nuopuolis“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)