Sukūrė šv. Petro bazilikos skaitmeninį dvynį
Martynas Birškys, „DADADA Studio“ įkūrėjas ir Rokas Kilčiauskas, architektas, „Processoffice“ studijos bendraįkūrėjas, pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo prancūzų kompanijos „Iconem“ paskelbto konkurso. Būtent šią įmonę pasitelkė Vatikanas ir „Microsoft“, sugalvoję, kad reikia sukurti skaitmeninį šv. Petro bazilikos dvynį.
„Toje kompanijoje „Iconem“ dirbo lietuvaitė Ieva Karolina Bogušaitė, kuri mus žinojo ir pakvietė dalyvauti konkurse, ką mes ir padarėme. Jau vien dalyvavimas buvo labai atsakinga užduotis, tad tikrai įdėjome daug pastangų. Ir štai, po kelių mėnesių sužinojome, kad laimėjome“, – prisiminė M. Birškys.
„Iconem“ dar 2023 m. pradėjo skanuoti šv. Petro baziliką, visus jos užkaborius, koridorius, šachtas, visuomenei neprieinamus kambarius.
„Galima įsivaizduoti, kaip sudėtinga tai padaryti. Juk šv. Petro bazilika dienos metu visuomet pilna žmonių, negali ten taip paprastai nueiti. Bet jie sugebėjo viską susiderinti, visur išlandžioti ir nuskanuoti vaizdą per šešias savaites. Jie tikri to profesionalai – yra nuskanavę virš 300 objektų Azijoje, Afrikoje, Rytuose, Lotynų Amerikoje ir, be abejo, Europoje“, – pasakojo M. Birškys.
Tačiau vien nuskanuoti objektus nepakanka – su surinkta informacija reikia kažką daryti. Viena iš priemonių susipažinti su 3D bazilikos modeliu – internetinė svetainė. Kita – projektui pristatyti skirtos parodos Šv. Petro Bazilikoje Vatikane. Štai čia ir įsijungė lietuviai, kurių darbas kartu su „Iconem“ buvo sukurti parodos lankytojo kelią, parengti pasakojimo seką ir tam pritaikyti parodos raiškos priemones, sukurti vizualinį identitetą. Parodose pavadinimu „Pétros ení“ (Petras yra čia) pristatomas Šv. Petro gyvenimas, Bazilikos istorija bei dabartinės bazilikos 3D modelis, pavadintas Bazilikos skaitmeniniu dvyniu. Parodos yra skirtos Jubiliejaus metams, kurie Vatikane minimi keturis kartus per šimtmetį, ir tokia proga kaip tik bus kitais metais.
Dirbo ten, kur kiti nepatenka
Priimant sprendimą dėl konkurso laimėtojo dalyvavo ir šv. Petro bazilikos arkikunigas kardinolas Mauro Gambeti, ir „Iconem“ vadovas Yves Ubelmann, „Microsoft“ kompanijos atstovai. Kai buvo pasirinkti lietuviai, juos pakvietė atvykti pirmajam susitikimui į Vatikaną.
„Įsivaizduokite, koks įspūdis, kai praeini pro vartus, pro visus Šveicarijos gvardiečius, gauni visus leidimus žandarmerijoje, tada tave veda daugybe koridorių ir lipi ant bazilikos stogo, nuo kurio matosi visa vidinė Vatikano struktūra, parkai, kur gyvena popiežius...“, – pirmąjį apsilankymą prisiminė M. Birškys.
R. Kilčiauskas prisipažino, kad iki tol apskritai ir kaip turistas nebuvo lankęsis šv. Petro bazilikoje.
„Tačiau kaip architektas, be abejo, žinojau pastatą, teko skaityti apie jį, jo autorius. Iš tiesų buvo šiek tiek apmaudu, kad, kai pirmą kartą atvykome, mus atsivedė ne pro pagrindinį įėjimą, o pro šonines duris – kirtome baziliką greituoju būdu, tu eini, akys žvalgosi, žiūri į viršų ir supranti, kad prarandi tą momentą pamatyti baziliką pirmą kartą taip, kaip ją pamato čia atvykstantys turistai, piligrimai – sulaukus eilės, pro centrines duris, pagal didžiųjų architektų planą ir pan. Nežinau, ar jie pastebėjo tą emociją, ar tiesiog toks jų etiketas, bet paskui po oficialaus vizito surengė labai išsamią ekskursiją, parodė visas svarbiasias bazilikos vietas“, – šypsojosi jis.
Po pirmojo vizito komandai ištisus metus tekdavo vis sugrįžti į Vatikaną padirbėti, kartais dėl pristatymų partneriams, kartais dėl prototipų testavimo ar techninių, architektūrinių tikslinimų.
„Kai prasidėjo intensyvusis darbų etapas, tapome tokiais oficialiai neįvardintais, bet pagal teises beveik Vatikano piliečiais. Pateikus daugybę dokumentų, visa komanda, kurią sudarė virš 20 žmonių, gavome ilgalaikius leidimus. Rutina tapo tai, kad kiekvieną rytą ir vakarą tu kerti valstybinę sieną, pradėjome atpažinti vieni kitus kaip nuolatinius Vatikano darbuotojus. Ir ten daug kas kitaip nei pačioje Romoje ar apskritai Italijoje. Jei šiaip italai darbo dieną pradeda apie 9, išgeria savo espresso, įsivažiuoja, tai Vatikane jau 7 ryto verda darbas. Tačiau visi čia šypsosi, sveikinasi, iš pažįstamų ir nepažįstamų tik ir girdi buongiorno“, – prisiminė R. Kilčiauskas.
M. Birškiui teko galimybė dalyvauti ir popiežiaus audiencijoje. Jos metu, kartu su „Microsoft“, „Iconem“ atstovais buvo pristatytas projektas, papasakota visa projekto istorija.
„Tikimės, kad popiežius Pranciškus galės parodą aplankyti parodas artimiausiu metu, nes šiuo metu dar yra rengiamas liftas, kad parodą būtų galima pasiekti patogiu būdu“, – sakė M. Birškys.
Tačiau R. Kilčiauskui įsiminė kitas vaizdas: „Sėdime pasitarime, kambaryje, kuris turi didelį langą į kiemą, o pro jį lyg tarp kitko pravažiuoja popiežius su papamobiliu, vykstantis laikyti mišių Bazilikos aikštėje. Toks lyg ženklas, kokiame tu atsidūrei kontekste“.
Plika akimi nesuvokiami masteliai
Pasak R. Kilčiausko, šv. Petro bazilikos ypatumas tas, kad ji – labiau miestas nei pastatas.
„Taip, išorėje dėl savo apimties, struktūros ji pristatoma kaip statinys, bet pagal visus kitus požymius ji yra labiau miestas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gal mastelio prasme čia ir nėra kažkokių neįprastų dalykų, kol nesusimąstai ir nepradedi matuoti žmogaus masteliu. Ką turiu omenyje, kad pastato viduje proporcijos tarp pastato elementų ir erdvių yra tokios pat, prie kokių mes esame pratę bažnyčiose – yra nava, kupolas, kolonos ir tt. Bet kai tu pamatai prie centrinio baldakimo stovintį žmogeliuką, mintyse pradedi skaičiuoti, kiek čia jų tilptų dėliojant į viršų, suvoki, kokie yra neįtikėtini masteliai, aukščiai, dydžiai“, – pasakojo R. Kilčiauskas.
Kai kur ant grindinio yra pažymėta, kokio dydžio tai būtų kuri nors kita žinoma didelė bažnyčia, jei ji būtų pastatyta į šv. Petro bazilikos vidų.
„Ir tu matai tas žymas, kad užimtų trečdalį ar du trečdalius. O kalbant apie erdves, kur mes dirbome, tai viena buvo ant stogo, o kita pastato viduje, tokioje erdvėje, lyginant Lietuvos masteliais, kaip Sudervės bažnytėlėje. Ten tarp bazilikos konstrukcijų yra erdvės su galingomis atramomis, reikalingomis tam, kad bazilika stovėtų, kupolas laikytųsi. Tos erdvės yra dydžio kaip mūsų katedros koplyčios, kurios iki šiol neturėjo jokių viešai prieinamų funkcijų. Vienas jie turėjo įsirengę kaip saugyklas, kur kartais nusivesdavo žmones, kitose buvo archyvas, kurį iškraustė ir vieną tokių erdvių su visom autentiškom detalėm praktiškai nuo pastatymo iki dabar patikėjo mums“, – sakė R. Kilčiauskas.
Pristato šv. Petro gyvenimą
Viena iš lietuviams tekusių atsakomybių, konsultuojantis su Vatikanu, buvo suformuoti lankytojų kelią, kuriame pristatomas Šv. Petro gyvenimas.
„Yra koridorius, kuris turi langus, pro juos galima pažvelgti į bazilikos vidų iš maždaug 50 metrų aukščio. Tame koridoriuje pristatome Šv. Petro gyvenimą – čia jau viską pagal Vatikano poreikius, visų pirma yra jo pašaukimo stotelė, tada abejonių, nukryžiavimo. Visa tai iliustruojame tikrais artefaktais, meno kūriniais, gautais iš Vatikano archyvų, pavyzdžiui, šv. Petro pašaukimo stotelei gavome 5 amžiaus mozaiką, nukryžiavimo stotelei – durų atlieją iš pačios bazilikos durų. Visos stotelės yra papildytos specialiai sukurtu garso takeliu ir audio pasakojimu“, – pasakojo M. Birškys.
Praėjus koridorių patenkama į oktagoną – aštuonkampės formos didžiulę erdvę, kurioje per dešimt minučių, „Iconem“ kompanijos sukurto imersinio filmo pagalba pristatoma visa šv. Petro bazilikos istorija, nuo pelkėtos vietovės iki Romos imperatoriaus Nerono cirko, Konstantino bazilikos ir vėliau perstatytos į Šv. Petro, dabartinę moderniąją baziliką. Visa tai pristatoma moksliškai pagrįsta kompiuterine rekonstrukcija bei 100 metų senumo bazilikos maketais iš Vatikano archyvų.
Visos šios patirties kulminacija yra bazilikos 3D skaitmeninio dvynio pristatymas, kurio pagalba keliaujame nuo bazilikos viršaus iki apačios, iki pat grotų ir Šv. Petro kapo, kiaurai skrosdami sienas, prisitraukdami prie meno kūrinių, mozaikų.
„Ekrano plotis siekia 14 metrų, o „Iconem“ sukurtas filmas labai įtaigus ir labai raiškios kokybės, efektas tikrai priverčia prisėsti, nes kameros judesys, besikeičiantys rakursai gali versti iš kojų. Dar labai svarbus garsas, natūrali bazilikos šviesa, kurią irgi išnaudojame. Kai kur ant sienų matome žmonių užrašus iš 18-19 amžiaus, jas papildome animuotomis projekcijomis“, – pasakojo M. Birštys.
„Dizaino ir architektūros raiškoje, rinkomės sprendimus, kurie neimituoja renesanso ar baroko. Norėjome ateiti su medžiaga, kuri kalbėtų ir apie 21-ą amžių, būtų kaip tam tikra su esama situacija deranti mūsų laikų intervencija. Atsivežėme iš vario pagamintas gal 2 tonas sveriančias konstrukcijas, kitas parodai reikalingas priemones. Nors viską, aišku, buvome suderinę, visgi jaudulio, kaip suderės sprendimai buvo“, – juokėsi M. Birštys.
Rezultatu likome patenkinti ir mes, ir partneriai.
„Mes, aišku, visada rastume, kur ką patobulinti, bet šiaip iš tiesų viskas suveikė. Kai vaikštai, girdi parodai sukurtą garso takelį arba iš bazilikos pasiekiantį vargonų skambesį, tas varis, projekcijos tie visi sprendimai kažkaip veikia – neįtikėtinos emocijos apima“, – kalbėjo M. Birškys.
Tai, ką jiems pavyko padaryti, galės įvertinti ir turistai, atvykę į Vatikaną. Ekspozicija, vedanti į didįjį kupolą, bus matoma kasdien tūkstančiams žmonių. Kita dalis, ekspozicija oktagonuose, bus prieinama ribotam skaičiui žmonių su atskirais bilietais, užsisakytais iš anksto.
Virtualiai apžiūrėti šv. Petro baziliką galite čia.
