Antradienį už įstatymo projektą balsavo 111 Seimo narių, susilaikė 2, prieš balsavusių nebuvo.
Palaikyti projektą parlamentarus kvietė Kultūros komiteto pirmininkas, konservatorius Vytautas Juozapaitis ir liberalų atstovė Edita Rudelienė.
„Pagaliau prieiname prie bendro supratimo prie kultūros kaip valstybės ir tautos sielos svarbos. Šios dienos mūsų balsavimas įeis į Lietuvos kultūros istoriją“, – posėdyje kalbėjo V. Juozapaitis.
„Tai tikrai labai svarbus ir ilgai lauktas projektas, todėl, kolegos, kviečiu balsuoti už“, – sakė E. Rudelienė.
Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas apibrėžia kultūros politikos tikslą ir nustato humanizmo, horizontalumo, kultūros prieinamumo, kūrybos ir saviraiškos laisvės, tarptautiškumo, nuolatinės stebėsenos principus.
Įstatymu taip pat įtvirtinama pareiga už kultūros politiką atsakingoms valstybės ir savivaldybių institucijoms užtikrinti tolygų kultūros paslaugų teikimą visoje šalies teritorijoje, sudaryti sąlygas visoms visuomenės grupėms pažinti ir dalyvauti kuriant kultūros įvairovę, skatinti įgyti ir tobulinti kultūrines ir kūrybines kompetencijas. Be to, numatomas aktyvesnis, platesnės apimties nevyriausybinių organizacijų, meno kūrėjų, kitų kultūros lauko dalyvių bendradarbiavimas.
Siekiant priimti Kultūros politikos pagrindų įstatymą, Seimas taip pat priėmė Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis tikslinama savivaldybių savarankiškosios funkcijos – kultūros – apibrėžtis.
Patikslinta ir etnokultūros sąvoka, nebeišskiriama bendroji kultūra – tam buvo priimtos ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisos.