13 straipsnių
2025-aisiais švęsime pirmojo nepriklausomos Lietuvos kultūros kongreso 35-metį ir Lietuvos kultūros kongreso 100-metį. Anuomet nustatyti vizionieriški tikslai kultūros politikos formuotojams ir vykdytojams. Sukakties išvakarėse puiki proga žvilgtelėti, kaip sekėsi jų siekti.
Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė aptardama galimybę įsteigti naujus etnografinius rajonus ir ypač naujo regiono įsteigimą Vilnijoje pasisako kategoriškai – tokio regiono steigimas yra nesąmonė. Girdi, naujo regiono formavimui pasitelkiamas dirbtinis inte...
Po ilgo ir atidaus svarstymo su kultūros bendruomene Kultūros ministerijoje, Seimo komitetuose birželio 18 dieną Seime pagaliau priimtas Kultūros politikos pagrindų įstatymas, esu tikras, vienas iš svarbiųjų Lietuvos politinio gyvenimo įvykių, vainikavusių dar 2010 metais LR Seimo priimtu Nutarimu „...
Nejuokauju. Galima drąsiai sakyti, kad šiandien Lietuvoje nėra Kultūros ministerijos. Kodėl? Todėl, kad šiandien Kultūros ministerija rūpinasi išimtinai tik valstybiniu sektoriumi, vadinamosiomis „pavaldžiomis įstaigomis“. Visa kita – nevyriausybinis sektorius, meno kūrėjų sąjungos, savivaldybių kul...
Seimas antradienį pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriuo siekiama užtikrinti tolygų kultūros paslaugų teikimą visoje Lietuvoje, stiprinti tarpinstitucinį įstaigų bendradarbiavimą bei sudaryti sąlygas kūrėjams tobulinti savo kompetencijas. Priėmus šį įstatymą, numatoma, kad tu...
Seimas šiandien po pateikimo pritarė Kultūros politikos pagrindų ir jį lydinčių įstatymų projektams – juos pristatė kultūros ministras Simonas Kairys, praneša Kultūros ministerija.
Kol mes rūpinamės kasdienėmis problemomis, fone vis garsiau griaudi laužomas ir griaunamas Klaipėdos kultūros sektorius. Išties, griaudėjimas darosi toks stiprus, kad net ausyse spengia. Pasakysiu tiesiai šviesiai: mero Arvydo Vaitkaus bei Remigijaus Žemaitaičio „chebros“ rankomis šiuo metu yra sist...
Rinkimų batalijos jau artėja į finišo tiesiąją. Esami ir būsimi politikai aktyviai testuojami debatų laidose, kaip iš gausybės rago beria savo pasiūlymus žadėdami reformuoti švietimo ir sveikatos apsaugos sektorius, stiprinti šalies gynybą ir nacionalinį saugumą, spręsti socialinės srities skauduliu...
Patį seniausią, bendriausią ir tiksliausią kultūros apibūdinimą yra palikę romėnai (Markas Katonas vyresnysis, Markas Tulijus Ciceronas ir kt.). Jie kultūra laikė žmogiškąją veiklą, perdirbančią gamtą, keičiančią patį žmogų ir paliekančią atitinkamus produktus. Taigi kultūra buvo tai, kuo žmogus išs...
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kultūra yra valstybės pamatas, kad kultūra ir kūrybiškumas yra svarbiausi Lietuvos ištekliai ir kultūros padėtis Lietuvoje reikalauja kritinio požiūrio, dėmesio ir teigiamų pokyčių, taip pat į būtinybę išsaugoti visuomenės kultūrinį tapatumą ir ...
„Gerbiamieji kultūrinių paslaugų vartotojai, prašome išjungti mobiliuosius telefonus. Primename, kad kultūrinės paslaugos teikimo metu fotografuoti ir filmuoti be kultūrinių paslaugų įstaigos vadovybės leidimo draudžiama“, – nuo šiol taip bus sutinkami buvę žiūrovai buvusiame teatre, atėję pasimėgau...
Dažnokai dūsaujama, kad Lietuvoje per visą ketvirtį amžiaus po Nepriklausomybės atkūrimo taip ir neatsirado jokios kultūros politikos. Nebent susitaikytume su tokia politika, kuri nuolat stūmė kultūrą į viešųjų reikalų paraštę ir kaip tik ją pavadintume vienintele įmanoma kultūros politika.
Didžioji dalis į Lietuvos švietimo, ūkio ar užsienio politikos sritis atėjusių dirbti specialistų patvirtina seniai žinomą faktą – dauguma Lietuvos viešojo sektoriaus sričių neturi aiškios strategijos. Tą pati tenka liudyti ir dirbant su Lietuvos kultūros politikos klausimais. Nesimato strateginių v...
