Daugelyje šalių žmonės jaučia didelį susirūpinimą dėl savo kultūrinės tapatybės išsaugojimo globalizacijos ir migracijos kontekste. Svetimos kultūros, įskaitant vakarietiškas vertybes ir gyvenimo būdą, dažnai laikomos grėsme tradiciniams papročiams, kalboms ir vertybėms, kurie yra svarbūs tautos savimonei, identitetui išsaugoti. Dėl to gali atsirasti pasipriešinimas šiai kultūrinei invazijai, nes žmonės nenori prarasti savo istorinių ir kultūrinių šaknų.
Globalizacija ir migracija, kurios atneša įvairias kultūras, taip pat gali būti susijusios su socialiniu, ekonominiu ir politiniu nestabilumu. Kai kurios šalys, susidūrusios su dideliu imigrantų skaičiumi, gali jausti, kad jų kultūrinė tapatybė yra užgožiama ar net menkinama. Tai gali sukelti jausmą, kad jų nacionalinis saugumas ir kontrolė susilpnėja, todėl atsiranda priešiškumas svetimoms kultūroms. Tokie reiškiniai, susiję su imigrantų skaičiaus augimu, yra matomi Vokietijoje, Italijoje, Švedijoje ir kitose šalyse.
Socialinės ir politinės įtampos gali atsirasti, jei diskusijos apie imigraciją, kultūrines vertybes ir eurointegraciją pasieks aukštesnį lygį.
Per pastaruosius 20 metų Lietuva ir kitos Europos šalys patyrė reikšmingų pokyčių dėl globalizacijos, migracijos ir visuotinio kultūrinio susiliejimo. Tai turėjo įtakos ne tik demografiniams pokyčiams, bet ir vertybinėms sistemoms. Kai kurie žmonės gali jausti, kad jų tradicinės kultūros ir vertybės silpnėja, nes vis daugiau dėmesio skiriama globalioms ar vakarietiškoms idėjoms. Tai gali sukelti tiek kultūrinį, tiek politinį pasipriešinimą. Dėl šios priežasties svetimų modernių kultūrų skatinimas ir jų augantis finansavimas, ypač buvusios Lietuvos vyriausybės laikotarpiu, sukėlė daug karštų diskusijų.
Kur turėtų būti tautiškumo prioritetai? Nors niekas neturi pretenzijų prieš modernų meną, buvo aiškiai jaučiama, kad etnokultūra dažnai buvo laikoma antraeiliu dalyku, kas tautai, gerbiančiai savo tradicijas, yra nesuprantama. Turėjome galimybę bendrauti su Latvijos, Estijos ir Lenkijos politikais, ir ten aiškiai matoma, kad vertybiniai tautos pagrindai yra tvirtai įtvirtinti, net ir didėjant geopolitinei įtampai bei augant svetimtaučių skaičiui Europoje. Šių šalių atstovai sutinka, kad tautos šaknys turi išlikti pamatiniais vertybiniais principais, o tradicinės kultūros finansavimas turi būti subalansuotas. Negali būti, kad tradicinė kultūra gautų mažesnį finansavimą nei modernios kultūros iniciatyvos.
Pirmą kartą Seimo nutarimu naujoji Socialdemokratų valdžia su koalicijos partneriais, po ilgų 35-erių metų, patvirtino senovės baltų religinę, o galima sakyti ir tautos kultūros bendruomenę „Romovė“, kurios veikloje gausu Tautos etnografinės istorijos, apeigų su tautiniais rūbais, dainomis, maldomis ir kitomis apeigomis. Tai geras ženklas, rodantis siekį tvirtinti ir gerbti tautos pamatines vertybes bei rasti sprendimą, kaip suderinti atvirumą kitoms kultūroms su lietuviškų tradicijų išsaugojimu.
Lietuva turi ilgą ir turtingą istoriją bei kultūrinį paveldą, tačiau iškyla ir iššūkių, susijusių su šių tradicijų išlaikymu. Didėjanti globalizacija, migracija ir kitos kultūros dažnai kelia klausimus apie tautinę tapatybę ir jos išsaugojimą. Dalis žmonių gali jausti, kad jų tradicijos ir kalba silpnėja, kai valstybės politika vis labiau orientuojasi į europines vertybes ir globalų bendradarbiavimą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad kultūrinės vertybės gali būti puoselėjamos ir pritaikomos šiuolaikinio pasaulio kontekste, o taip pat gali egzistuoti kartu su kitomis kultūromis, nesukeldamos konfliktų.
Lietuvos ateitis priklausys nuo politinių sprendimų: 2025 metais Lietuva gali susidurti su svarbiais pasirinkimais, kaip subalansuoti nacionalinę tapatybę ir integraciją į platesnį pasaulį. Politiniai lyderiai turės spręsti, kaip suderinti tautinę kultūrą ir tradicijas su globalizacijos iššūkiais, ekonominiais ir politiniais interesais.
Galų gale, Lietuvos ateitis priklausys nuo to, kaip šalies žmonės ir politikai reaguos į šiuos iššūkius, kokie bus sprendimai dėl migracijos politikos, kultūrų įvairovės ir bendro Europos projekto ateities. Svarbu ir tai, kaip bus gebama puoselėti nacionalinę tapatybę ir tuo pačiu metu išlaikyti atvirumą pasaulio pokyčiams.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.