Socialinio recepto iniciatyva, kuri skirta lengvus nerimo ar depresijos simptomus jaučiantiems, išgyvenantiems vienatvę pensinio amžiaus žmonėms, siekiama stiprinti jų psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą. Šeimos gydytojai ar jų komandos nariai, esant poreikiui, galės nukreipti senjorus į veiklas, kuriose jie galės turiningai praleisti laisvalaikį, bendrauti, susirasti bendraminčių. Dalyvavimas Socialinio recepto iniciatyvos veiklose nemokamas.
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys teigė, kad gydymo įstaigos nėra izoliuotos nuo gyvenimo, čia persikelia įvairios socialinės situacijos. Jų išvengti sunkiai įmanoma, svarbu, kad tiek pacientai, ieškantys įvairios pagalbos, tiek gydytojai ir slaugytojai neliktų su jomis vieni.
„Neretas atvejis, kai gydytojai tiesiog negali išrašyti ligos diagnozės, nes jos paprasčiausiai nėra – paciento apsilankymą gydytojo kabinete lėmė psichologinės, socialinės situacijos. Svarbu, kad tiek gyventojai, tiek gydytojai tokiose situacijoje nebūtų palikti vieni. Socialinio recepto programa siūlo alternatyvą, kad sąmoningai ar nesąmoningai pagalbos ieškantis žmogus būtų sugrąžintas į socialinį gyvenimą. Kviečiu aktyviai įsijungti medikų bendruomenę, atpažinti bendrapiliečius, kuriems reikia pagalbos, ir prisidėti prie iniciatyvos“, – kalbėjo A. Dulkys, pažymėdamas, kad administracinė našta patiems gydytojams neaugs.
Kultūros ministro S. Kairio teigimu, kultūros ir laisvalaikio veiklų naudą sveikatai pripažįsta tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Europos Komisija, o gydytojų skiriami nukreipimai į tokias veiklas bendruomenėje laikomi gerąja patirtimi, veiksminga psichikos sveikatai stiprinti.
„Labai svarbu ne tik kalbėti apie kultūros naudą sveikatai, bet ir realiai įgyvendinti projektus, kurie padėtų pajusti apčiuopiamą poveikį ir jo naudą visai visuomenei. Socialinis receptas yra puikus sveikatos ir kultūros sričių bendradarbiavimo pavyzdys, kuris rodo, koks horizontalus gali būti kultūros poveikis ir kiek daug kultūros sektorius gali pasiūlyti, sprendžiant įvairius visuomenėje kylančius iššūkius“, – sakė S. Kairys.
„Receptas yra laiškas kitam specialistui, jog štai konkrečiam asmeniui reikia leisti įsigyti ar prieiti prie to, ko kitaip jis nerastų, negautų, apie tai gal net nežinotų. Socialinio recepto atsiradimas reiškia, kad mes pripažįstame paciento teisę į sveiką socialinį ir kultūrinį gyvenimą nepaisant kūno ar psichikos ligos, kad priimame, jog žmogus gali sirgti iš vienatvės ar grožio trūkumo. Mūsų visų atsakomybė padėti vienas kitam išlikti sveikiems“, – teigė šeimos gydytoja Justė Latauskienė.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas pažymėjo, kad muziejus, siekdamas atsiverti įvairioms visuomenės kartoms ir kultūros teikiamą naudą priartinti individualių poreikių turintiems ir dėl to socialinę atskirtį išgyvenantiems asmenims, jau įgyvendina edukacinę iniciatyvą „Savas muziejus“, taip pat organizuoja veiklas senjorams: „Muziejaus sukaupta patirtis ir tarptautiniai tyrimai rodo, kad į kultūrines veiklas įsitraukę asmenys patiria emocinę naudą. Todėl manau, kad sistemingai skatinamas senjorų dalyvavimas kultūriniame gyvenime yra svarbus tiek gerinant kiekvieno senyvo asmens psichinę ir socialinę savijautą, tiek didinant mūsų senstančios visuomenės gyvybingumą, toleranciją ir atvirumą įvairovei.“
Kaip gauti socialinį receptą?
Socialinis receptas veikia kaip algoritmas, kuriuo vadovaudamiesi pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų ar šeimos gydytojų komandų nariai, pavyzdžiui, gyvensenos medicinos specialistai, į Socialinio recepto iniciatyvą gali nukreipti senjorą, pristatydami tokią galimybę žodžiu arba padėdami užpildyti registracijos formą.
Socialinio recepto iniciatyvą savivaldybėse įgyvendina visuomenės sveikatos biure dirbantys koordinatoriai. Jų funkcijos apima bendradarbiavimą su partneriais, veiklų atranką, viešinimą, bendravimą su dalyviais.
Šiemet Socialinio recepto iniciatyvos bandomasis projektas bus įgyvendinamas Kauno miesto, Šiaulių miesto, Vilniaus miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse. Bandomajame projekte dalyvauja Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos – bibliotekos, muziejai, scenos meno įstaigos, pasiūliusios daugiau nei 50 įvairių senjorams pritaikytų kultūros, edukacinių veiklų.
Kultūros ministerija yra atsakinga už kultūros paslaugų, pritaikytų Socialinio recepto iniciatyvai, sutelkimą, Sveikatos apsaugos ministerija – už projekto koordinavimą. Kitąmet į projektą planuojama įtraukti visas norinčias, taip pat ir nevyriausybiniame sektoriuje veikiančias kultūros įstaigas.
Daugiau informacijos apie Socialinio recepto projektą ir registracija ČIA.