„Petro imperatorė II“ šventiniu laikotarpiu atsidūrė ir matomiausiose vietose: prestižiniai, rafinuota atranka garsėjantys seniausi Paryžiaus knygynai, tokie kaip nuo 1706 m. veikiantis „Librairie Delamain“, nuo 1801 m. Rivoli gatvėje įsikūręs „Galignani“ ar garsusis „Gallimard“ „Petro imperatorę“ eksponavo ant pagrindinių prekystalių tarp svarbiausių sezono naujienų.
Palankūs atsiliepimai ir vertinimai
Lietuvišką knygą iš verstinės prozos lentynų į tokį matomumą ištraukė neeiliniai Prancūzijos literatūros kritikų atsiliepimai.
Dienraščio „Le Monde“ kritikas Florent’as Georgesco apie antrąją dalį rašė: „Vėl ir vėl Kristina Sabaliauskaitė pasitelkia visus savo pasakotojos paletės niuansus, su užmoju, kuris ją paverčia viena įstabiausių nūdienos istorinio romano kūrėjų. Tačiau tai, visų pirma, jaudinanti knyga, tyrinėjanti ir gyvenimo, ir kontinento metamorfozes žengiant praraja, skiriančia Rusiją nuo Vakarų Europos.“
Didžiausias Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“ K. Sabaliauskaitės „Petro imperatorės“ II dalį minėjo net du kartus. Ją įtraukė į „Le Figaro littéraire“ kalėdinį priedą tarp geriausių, šventinėms dovanoms siūlomų knygų. „Po pirmosios stulbinančios romano dalies Kristina Sabaliauskaitė tęsia istorinę sagą. Reziumė: romanas apie bebaimį ir kvapą gniaužiantį gyvenimą, kuris skaitosi ir kaip intymus, ir kaip istorinis nuotykis“, – rašė literatūros kritikas, rašytojas Thierry Clermont’as.
Jam antrino ir savaitraštis „Figaro Magazine“, įtraukęs romaną į naujametį numerį kaip specialią „Figaro Magazine“ rekomendaciją skaitytojams. „Su dideliu istoriniu tikslumu ir nepriekaištingu literatūriniu stiliumi lietuvė Kristina Sabaliauskaitė užbaigia savo sagą, pašvęstą audringam „XVIII a. Pelenės“ (pasak Voltaire’o) likimui. Nuo Sankt Peterburgo įkūrimo iki karūnavimo pirmąja Rusijos imperatore, pragaištingų ekspedicijų į Vakarus ir sėkmingų į Rytus, per rūmų intrigas ji brėžia ne tik monarchų, bet ir visos tautos likimą. Ir nušviečia nūdienos aktualijas...“ – literatūrinį stilių ir aktualumą gyrė apžvalgininkė Marie Rogatien.
„Tačiau pirmiausia tai – absoliučiai neįtikėtina rašytoja: romanas gniaužia kvapą, jūs atsiduriate jame, jis pilnas gyvybės, nepraeikite pro šalį, nes, tiesą sakant, tai grynas stebuklas tarp istorinių romanų“, – „Sud Radio“ laidoje žavėjosi įtakingas literatūros kritikas Gerard’as Collard’as, ištikimu knygos gerbėju tapęs jau po pirmosios dalies pasirodymo.
Knygininkai pabrėžia, kad romanas tapo tikru leidybiniu įvykiu: „Didžiulis susižavėjimas šiuo lietuvišku istoriniu romanu, tapusiu tikra leidybine sėkme, pasveikinta daugelio kritikų. Tobulai parašytas, jis seka jaunos moters iš niekur, 1724 m. tapusios Rusijos imperatore Jekaterina I, likimą jau po vedybų su caru Petru Didžiuoju. Po pirmosios akinančios dalies tęsinys pateisina visus lūkesčius“, – rašoma knygynų tinklo „La Procure“ platformoje.
Autorė atvyksta į Vilniaus knygų mugę
K. Sabaliauskaitė, kaip jau įprasta, atvyks ir į Vilniaus knygų mugę, kur dalyvaus net keliose diskusijose bei susitikimuose.
Viena jų vyks penktadienį, vasario 23 d., 16 val. Forumo erdvėje, kur rašytoja su literatūrologu Sauliumi Žuku ir moksleivių rašinio konkurso dalyviais bei laureatais kalbėsis apie literatūros mokymą mokyklose ir kokia gali būti tokia literatūros pamoka, apie kurią svajotų mokiniai.
Šeštadienį, vasario 24 d., 16 val. LRT studijos erdvėje K. Sabaliauskaitė dalyvaus laidoje „Tendencingai“, kurioje Deimantė Bulbenkaitė rašytoją kalbins apie rūbo svarbą pasaulinių literatūros klasikų kūriniuose.