Vilniaus teatras „Lėlė“ pradeda 62-ą sezoną

Rugpjūtį, kaip ir kiekvienas metais, Vilniaus teatras „Lėlė“ pirmasis Vilniuje pradeda naują – šį kartą 62-ą – sezoną. Rugpjūčio 24 d. 12 val. mažųjų žiūrovų tradiciškai lauks klasika tapęs Vitalijaus Mazūro spektaklis „Raudonkepurė“, o 25 d. bus galima pamatyti dar tik pavasarį lenkų režisierės Evos Piotrowskos atverstą Nijolės Indriūnaitės „Raudonąją knygą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

62-as „Lėlės“ sezonas pirmiausia ypatingas tuo, kad teatrui pradeda vadovauti naujas vadovas – vasarą Kultūros ministerijos konkursą laimėjęs Vilmantas Juškėnas. Naujasis vadovas, Vilniuje baigęs teatrologijos studijas ir jau nuo 2009 m. „Lėlėje“ dirbęs literatūrinės dalies vedėju, o nuo 2012 m. čia užėmęs meno vadovo pareigas – šį teatrą pažįsta iš pagrindų. Pristatydamas savo viziją, Juškėnas teigia: „Aš nesiekiu revoliucijos, o mąstau apie evoliuciją. Savo darbą įsivaizduoju tęsiant ir gerbiant tradicijas, tuo pačiu į teatro veiklą įtraukiant jaunus kūrėjus.“

Naujasis vadovas atsižvelgia ir į tai, kad Lietuvoje lėlininkų ruošimas yra nepakankamai įsitvirtinęs: „Būtinai sieksime į kūrybinę programą įtraukti užsienio lėlininkus, iš kurių galėtume pasimokyti naujų metodų. Be to, manau, kad „Lėlėje“ reikėtų įrengti kūrybinę studiją, kurioje galėtų debiutuoti ir lėlių eksperimentams atsiduoti jauni, iš skirtingų sričių susirinkę menininkai.“

Šį sezoną, nepaisant besitęsiančių teatro rekonstrukcijos darbų, „Lėlėje“ bus pristatytos trys – mažiesiems žiūrovams skirtos – premjeros. Pirmiausia, rugsėjo viduryje žiūrovų lauks Šarūno Datenio režisuotas lėlių ir objektų spektaklis vaikams „Kaime nėra WI-FI“, pagal Danguolės Kandrotienės knygą „Spintos istorijos“ (adaptacijos autorė – Teklė Kavtaradzė). Tai pasakojimas apie mergaitę, kuri, vieną diena užlipusi į palėpę, atranda joje neregėtą gyvų ir šmaikščių daiktų pasaulį. Mergaitės vaizduotėje atgiję „gyventojai“ pasidalina savo istorijomis, atskleidžia tėvų bei senelių gyvenimo akimirkas, kurios vaiko akyse atrodo lyg didžiausios paslaptys.

Galiausiai – padeda vaikui įveikti nepažinto, nežinomo pasaulio baimes, susidraugauti su visokių palėpių ir tamsių užkampių monstrais. Spektaklio dailininkas – Antanas Dubra, kompozitorius – Vytautas Leistrumas, šviesų dailininkas – Vytautas Novickas, vaizdo projekcijų autorius – Tomas Jokūbonis, aktoriai – Indrė Liutkevičiūtė, Karolis Algimantas Butvidas, Imantas Precas, Dainius Tarutis.

Jūratė Trimakaitė, Prancūzijoje ir Lietuvoje kurianti lietuvių lėlininkė, lapkritį pristatys savo režisuotą spektaklį „Antis, mirtis ir tulpė“. Per jį, kartu su jaunaisiais žiūrovais, ketinama prisiliesti prie itin sudėtingos – mirties temos. Spektaklis kuriamas pagal vokiečių dailininko ir literatūros vaikams kūrėjo Wolfo Erlbrucho to paties pavadinimo knygą. Pasak režisierės: „Kalbėti apie mirtį šiuo metu man atrodo tiksliausia per cikliškumą. Ciklas, atsikartojimas parodo, kad tai yra natūralu ir kad po pabaigos ateina nauja pradžia...“

Jūratė Trimakaitė „Lėlės“ žiūrovams jau pažįstama iš 2017 m. suaugusiems ir jaunimui Didžioje salėje jos pastatyto ir Auksiniam scenos kryžiui nominuoto spektaklio „Kryptis“. Beje, naująjį spektaklį kuria ir ta pati, režisierės „Krypčiai“ suburta komanda: dailininkė – Cerice Guyon (Prancūzija), kompozitorius – Thomas Demay (Prancūzija), „Lėlės“ aktoriai – Sigita Mikalauskaitė, Lijana Muštašvili, Asta Stankūnaitė, Deivis Sarapinas. Prie jų taip pat prisijungė aktorės Erika Gaidauskaitė ir Elvyra Piškinaitė bei šviesų dailininkas Felix Battailon (Prancūzija).

Po Naujų metų bus galima pamatyti ir naują, šiuolaikinę klasikinio kūrinio interpretaciją. Šarūnas Datenis, kartu su savo pamėgta komanda (kompozitorium – Vytautu Leistrumu ir dailininku – Antanu Dubra) bei „Lėlės“ teatro aktoriais imsis italų rašytojo Gianni'o Rodari'o literatūrinės pasakos „Čipolino nuotykiai“. Nors šiame kūrinyje keliami klausimai atrodo stebėtinai aktualūs šiandienai, būsimajame pastatyme bus siekiama kvestionuoti konfliktą kaip vienintelę priemonę spręsti tarpusavio problemas ir žiūrovo (tiek vaiko, tiek jo tėvų) dėmesį atkreipti į tokias vertybes, kaip pareigą atleisti, gebėjimą draugauti ir rūpintis vienas kitu bei parodyti, kad visos daržovės ir vaisiai gali ir turi siekti sugyventi viename darže.

Teatre tebesitęsiant remonto darbams (tikimasi, kad Didžioji salė bus užbaigta gruodžio mėn.), dalį veiklų stengiamasi perkelti už teatro ribų. Dėl to laukia dar daugiau nei įprastai gastrolių po Lietuvos regionus. Dar nuo praėjusio sezono vyksta ir intensyvus Vilniaus teatro „Lėlė“ bei Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus bendradarbiavimas – surengtos jau keturios bendros parodos. Šiuo metu LTMKM patalpose galima išvysti dvi ekspozicijas: „Martinaičio trilogija Mazūro teatre“ ir „Vitalijaus Mazūro plakatai lėlių teatrui“. Lapkritį čia atsidarys paroda, skirta studentų lėlių teatrams. Ypatingai džiugina būsimas „Karaliaus Ubu“ apsilankymas Vokietijoje, Štralzundo teatro bienalėje bei „Doriano grėjaus portreto“ dalyvavimas „Sirenų“, svarbiausio Lietuvos tarptautinio teatro festivalio, lietuviškoje programoje.