Vilniuje – slapta atgabentų europinio paveldo dailės šedevrų iš Lvivo kolekcija: taikos metu jų išvežti iš Ukrainos nebūtų leista

Valdovų rūmuose pristatyta tarptautinė paroda, kurioje bus galima išvysti Europos tapybos šedevrus iš Lvivo. 33 tapybos šedevrai atkeliavo iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos dviejų pagrindinių padalinių, įsikūrusių Potockių ir Lozinskio rūmuose. Anot muziejininkų, taikos metais, kai kultūros paveldui nėra grėsmės, tokia kolekcija nebūtų išvežta iš Lvivo. Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje dalyvavęs Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas pastebėjo, kad gerai suprantamas ukrainiečių noras apsaugoti kūrinius – europietiškas paveldas, pažymėjo jis, nuo 19 a. vidurio buvo vis grobstomas maskolių.

Tai – šedevrų paroda

„Nors ir vyksta karas, skaudūs įvykiai suartina... Su ukrainiečiais visada buvome bičiuliai, draugai, giminės. Atsimenu, mūsų disidentai sakydavo, kad nė su viena tauta santykiai nebuvo tokie draugiški, ukrainiečiai visada ištiesdavo pagalbos ranką. <...> Su Lvivo nacionaline dailės galerija bendradarbiaujame dvidešimt metų – daug parodų, paskaitų surengta, – V. Dolinskas dėkojo už bičiuliškumą, pasirengimą bendradarbiavimui. – Europietiškas paveldas nuo 19 a. vidurio grobstomas maskolių, gerai tai suprantame, kūriniai bus apsaugoti NATO teritorijoje, bent kurį laiką. Ne tik Vilniuje, bet ir Varšuvos karališkoje pilyje bus rodomi, tikimės, kad paveikslai grįš ir vėl bus ašiniai B. Voznyckio dailės galerijos abiejuose padaliniuose. Tai šedevrų paroda, ne tik Lvivo nacionalinės dailės galerijos, bet ir visos Ukrainos – tai europinės tapybos dalis. Manome, kad atsirinkome vertingiausius kūrinius, turinčius lituanistinį kontekstą.“

Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos vadovas Taras Vozniak sakė, kad šios parodos organizavimui yra keturios priežastys.

„Pirmoji – jau gana ilgą laiką bendradarbiaujame su Valdovų rūmais, tai jau tapo tradicija; Antroji – septynių šimtų metų Vilniaus miesto gimtadienio proga, prie kurio norėjome prisidėti; Trečioji – Ukrainoje karas. Dėkingi visiems už palaikymą. Mažiausiai, kuo galime atsidėkoti – šios parodos parodymas; Ketvirta priežastis – skrenda, krenta raketos, ne į karo objektus o į civilinius namus, kultūrinį paveldą, muziejus, tikslas – mūsų identiteto naikinimas – per knygas, per kultūrą“, – vardijo T. Vozniak.

Dailės galerijos vadovas pasakojo, tik išėjęs į balkoną galintis pamatyti skridusios arba numuštos raketos pėdsaką: „ Šie kūriniai galėjo būti sunaikinti... viena raketų krito vos už dviejų šimtų metrų nuo galerijos. Tai, kad Valdovų rūmai mielai sutiko priglausti šią parodą – paveikslų išgelbėjimas, rizikos mažinimas. Šitie eksponatai negalėtų išvažiuoti iš Lvivo, jeigu ne karas, – nes tai geriausia, ką mes turime.“

Paveikslų gabenimas vyko ekstremaliomis sąlygomis

Parodų ir leidybos skyriaus vadovas Marijus Uzorka apie paveikslų atgabenimą į Lietuvą sakė, kad šis atvejis išskirtinis – reikėjo rasti vežėją, draudimo kompaniją, kuri apdraustų kūrinius.

„Viską pavyko rasti, organizuoti. Visa eilė partnerių, draugų, bičiulių prisidėjo, kad ta kelionė būtų kuo sklandesnė. Buvo ir ginkluota palyda pačioje Ukrainoje... tai slapta, bet laikėmės saugumo procedūrų. Viena nenumatyta detalė padėjo – kai kūriniai buvo pakuojami Lvive, įvyko Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų susitikimas. Galime pasakyti, kad bent tuo metu dangus virš Lvivo miesto ir jo apylinkių dangus buvo uždarytas! To nežinojome, bet būtent tą dieną vyko susitikimas, tai suteikė papildomo saugumo“, – pasakojo M. Uzorka, ir pridūrė, kad paveikslų pakavimas vyko ekstremaliomis sąlygomis – Lvive dėl atakų nuolat išjungiama elektra.

Dailės istorikė Daiva Mitrulevičiūtė sakė, kad parodoje rodomi kūriniai įdomūs ir specialistams.
Parodoje pristatomi įvairiausių stilių kūriniai: Gotikos, Renesanso, Manierizmo, Baroko, Klasicizmo, Romantizmo ir Moderno.

Pavyzdžiui, parodoje rodomi Martino Šongauerio (Martin Schongauer), Luko Kranacho Vyresniojo (Lucas Cranach der Ältere) kūriniai, o šių meistrų kūryba veikė Lietuvos valdovams ir didikams dirbusius meistrus.

M. Šongauerio piešiniai buvo Alberto Goštauto maldyno iliustracijų pirmavaizdžiai. Pagal Piterio Kukės van Alsto (Pieter Coecke van Aelst) aplinkoje sukurtus kartonus buvo išausti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) gobelenai, užsakyti valdovui reziduojant Vilniuje.

Lietuvos ir Lenkijos valdovų bei didikų kolekcijose yra buvę Leonardo da Vinčio (Leonardo da Vinci), Ticiano (Tiziano Vecelli), Peterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens), Jano Breigelio Vyresniojo (Jan Brueghel l’Ancien), Pjetro dela Vekios (Pietro della Vecchia), Sasoferato (Sassoferrato), Karavadžo (Caravaggio), Chosė de Riberos (José de Ribera), Lukos Džordano (Luca Giordano) ir jų mokyklų bei kitų dailininkų darbų, jų kūryba pristatoma parodoje.

Karlas Dolčis (Carlo Dolci) tapė Lietuvos šventojo globėjo Kazimiero atvaizdą, Johanas Baptistas fon Lampis Vyresnysis (Johann Baptist von Lampi der Ältere) kūrė Lietuvos valdovų ir didikų portretus, Janas Mateika (Jan Matejko) ir Voicechas Horacijus Kosakas (Wojciech Horacy Kossak) įamžino svarbius Lietuvos istorijos įvykius.

Liudija bendrus istorinius europinius ryšius

Kaip rašoma parodos anotacijoje, tarptautinė paroda „Lvivas sveikina Vilnių. Europos tapybos šedevrai iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos“ aiškiai liudija šio Vidurio ir Rytų Europos regiono bendrus istorinius europinius ryšius, kuriuos patvirtina turtingas Lvivo bei Vilniaus kultūrinis ir meninis paveldas.

Šioje parodoje bus eksponuojami svarbiausi ir vertingiausi dailės eksponatai net iš 18 padalinių-muziejų turinčios Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos.

Tarp 33 pristatomų XV–XX a. dailės darbų bus galima išvysti Sebastiano Ričio (Sebastiano Ricci) kūrinį „Hagara dykumoje“, Jano Mateikos „Dailininko vaikų portretą“, Henriko Semiradzkio (Henryk Siemiradzki) paveikslą „Kristus ir samarietė“, Leonardo da Vinčio, Peterio Pauliaus Rubenso, Jano Breigelio Vyresniojo dirbtuvių kūrinių.

Valdovų rūmų atstovai primena:

Ukrainoje sugriauta arba sugadinta 236 objektų:
– 105 religiniai pastatai (bažnyčios ir vienuolynai etc.)
– 18 muziejų
– 83 istorinę ir kultūrinę vertę turintys pastatai
– 19 paminklų
– 11 kitų kultūrinių objektų.

Vykstant karui atsivežti meno kūrinius iš kasdien apšaudymus tolimojo nuotolio raketomis patiriančios Ukrainos buvo didelis iššūkis. Muziejinės kolekcijos evakuacijos iš karo siaubiamos šalies sąnaudas finansavo Goetheʼs institutas ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos fondas „Stabilisation Fund for Culture and Education 2022“.