Vilniuje vykusios Baltijos Asamblėjos akiratyje – informacinės grėsmės ir nepriklausomos žiniasklaidos stiprinimas

Šiandien kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius Vilniuje surengtame Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje diskutavo apie bendrus veiksmus stiprinant žiniasklaidos sektorių Baltijos šalyse, didinat jo atsparumą, skatinant medijų ir informacinį raštingumą ypač tarp vaikų ir jaunimo, užtikrinant informacinius mainus tarp Baltijos valstybių.

Taip pat dėmesys skirtas gerosioms šalių praktikoms ir tolesniam bendradarbiavimui Rusijos sukelto karo Ukrainoje kontekste aptarti, COVID-19 pandemijos ilgalaikiam ir trumpalaikiam poveikiui kultūros industrijai, tolesniems Baltijos Asamblėjos pokyčiams.

V. Gasparavičius pabrėžė, kad Baltijos šalys, taip pat Lenkija, reaguodamos į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, nedelsdamos suspendavo karo propagandą kurstančius ir dezinformaciją skleidžiančius Rusijos ir Baltarusijos informacijos šaltinius.

„Tam, kad sustabdytume Rusijos skleidžiamą karo propagandą ir dezinformaciją, privalome užtikrinti prieigą prie laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos“, – posėdyje sakė kultūros viceministras. Jis pridūrė, kad čia itin reikšmingas vaidmuo tenka medijų ir informaciniam raštingumui, o Kultūros ministerija savo iniciatyvas šioje srityje pradėjo dar 2017 m. Keletas svarbesnių veiklų – kas trejus metus atliekamas žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio pokyčio tyrimas, Kultūros ministerijos iniciatyva planuojama įgyvendinti Medijų edukacijos programa bibliotekose, diskusijų ciklas „Tarp eilučių“, bendradarbiavimas su Jungtinės Karalystės Ministro Pirmininko kabinetu.

„Susiduriant su šiandienėmis informacinėmis grėsmėmis, būtų naudinga sustiprinti bendradarbiavimą su visuomeniniais transliuotojais ir keistis informacija, kuri būtų svarbi visų trijų Baltijos valstybių auditorijai“, – teigė V. Gasparavičius. Jis taip pat apžvelgė Lietuvos vykdomas pagalbos inciatyvas Ukrainos kūrėjams: Lietuvos kino centro ir Lietuvos kultūros tarybos teikiamas stipendijas, Lietuvos kultūros tarybos finansuojamus bendradarbiavimo projektus, Lietuvos kultūros įstaigų teikiamą pagalbą Ukrainos karo pabėgėliams.

Vienas svarbesnių Baltijos šalių kultūrinio bendradarbiavimo formatų – Baltijos valstybių kultūros fondas, skatinantis jų kultūrinį bendradarbiavimą ir stiprinantis kultūros tarptautiškumą per bendrus kultūros projektus ir renginius. Baltijos šalis sieja tarpžinybinio bendradarbiavimo programa, tarpžinybinis susitarimas dėl orkestro „Kremerata Baltica“, vieno žymiausių Baltijos šalių kultūros skleidėjų užsienyje, taip pat Baltijos Asamblėjos literatūrinė premijai ir kiti projektai. Baltijos šalys bendradarbiauja dalyvaudamos Šiaurės ir Baltijos šalių Mobilumo programoje, Šiaurės matmens kultūros partnerystėje, Baltijos jūros valstybių taryboje.