„Gyvūnai darbe“ – tai „Purina“ socialinis projektas, kuris skatina įmones būti draugiškomis augintiniams ir sudaryti sąlygas darbuotojams į darbą atsivesti savo keturkojus draugus. Tiesa, šį kartą keturkojai yra kvalifikuoti specialistai, kurie dirba socialinį darbą. Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.
Šunelio Filio garbei pavadino ir savo kurtą programėlę
„Gyvūnai darbe“ – tai „Purina“ socialinis projektas, kuris skatina įmones būti draugiškomis augintiniams ir sudaryti sąlygas darbuotojams į darbą atsivesti savo keturkojus draugus. Tiesa, šį kartą keturkojai yra kvalifikuoti specialistai, kurie dirba socialinį darbą. Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.
Amerikiečių akitą Kendži į darbą vedasi Justas Gudavičius. Jis prisipažįsta, kad „Devbridge Group“ įsidarbino tik pamatęs, jog čia galima atsivesti gyvūnus. Nors tuo metu Justas šuns dar neturėjo, darbo aplinka šioje įmonėje jį pakerėjo.
Justas prisimena, kad idėja vestis gyvūnus į darbą kilo jo buvusiam kolegai Tomui, kuris čia pradėjo vestis savo australų aviganį Filį. Kadangi nuo to darbo diena tapdavo tik smagesnė, netrukus šia idėja užsikrėtė ir kiti – taip įmonėje pradėjo lankytis daugiau šunų.
Filio garbei programuotojai netgi pavadino vieną iš įmonėje naudojamų programėlių – galima sakyti, kad Filis tapo tikru „Devbridge Group“ talismanu.
„Darbas sudaro didžiulę dalį mūsų gyvenimo. Darbas turi teikti džiaugsmą, turi būti įdomus, leisti augti. Lygiai taip pat, kaip mes gyvūną turim, kad vaikai išmoktų rūpintis kažkuo kitu, taip ir suaugę žmonės nėra taip toli nutolę nuo vaikų. Suaugę žmonės lygiai taip pat iš šuns buvimo kažkur šalia patiria gerų emocijų, atsipalaiduoja, mažiau nervinasi, o ir pats darbas tampa malonesnis“, – įsitikinęs Justas.
Savo kolegas programuotojai rado prieglaudose
„Devbridge Group” darbuotojas Benas Bakevičius savo keturkojį kolegą Semą atrado prieglaudoje. Ten šunelis atsidūrė pašautas – iki šiandien gyvūnas nešioja liūdną praeitį primenantį randą. Anksčiau labai bijojęs žmonių ir kitų šunų, eidamas į darbą Semas pamažu išdrąsėjo.
„Kai pamatėme jį prieglaudoje, mums jo labai pagailo, todėl priglaudėme. Kartu esame jau 2 metus. Semas vis dar jaudinasi, bet jaučiasi geriau, nei anksčiau. Darbe daugiausiai miega, tačiau vakarais skiriam daug laiko žaidimams su kitais šunimis“, – pasakoja Benas.
„Pirmą kartą į darbą ją atsivežiau tada, kai nenorėjau jos palikti vienos. Tą kartą draugė išvyko į komandiruotę, tėvai irgi išvyko. Gavosi taip, kad likau vienas prižiūrėti Tinos, todėl vežiausi ją kartu į darbą. Visą savaitę dirbome drauge. Iš pradžių čia jautėsi nedrąsiai, bet dabar ji čia sava. Kol niekas neprieštaraus, tol eisime į darbą kartu“, – šypsosi Simas.
Energija programuotojus užkrečia nenuoramos Sparta ir Ursa
Vis dėlto, pasirodo, kad kolegų galima rasti ir veislynuose. Programuotojas Martynas Kybartas kaip tik ten ir atrado Ursą – vyras nusijuokia, kad veislyne Ursa buvo pristatyta kaip akcijinis šuniukas. Netrukus paaiškėjo, kad kalytė – hiperaktyvi.
Tiesa, kolektyve smarkiausia visai ne Ursa – daugiausiai energijos išspinduliuoja kalytė Sparta. Turbūt retas kuris, atėjęs į darbą, taip džiaugsmingai šuoliuoja nuo vieno biuro kampo į kitą. Atvykusi „dirbti“, Sparta aplinkiniams kelia juoką. Prie to Spartos šeimininkas Marius Bindokas jau įpratęs.
Paklaustas, ar kalytė kada nors nurimsta, pagalvojęs jis atsako: „Nelabai.“ Bet vėliau pripažįsta, kad už maistą kalytė gali padaryti bet ką – ir atsisėsti, ir duoti dešimt, ir dar daug kitų komandų.
Daugiau apie tai, kaip sekasi dirbti programuotojų augintiniams – reportaže.