Vilniečiams baisu su augintiniais išeiti į gatves: įspėja dėl kraupių radinių, kurie gali baigtis mirtinai

Išėjus pasivaikščioti miesto gatvėmis su šunimi, atsipalaiduoti gali būti pavojinga. Įvairiose miesto vietose vilniečiai vis dažniau aptinka žiurkių nuodais įdarytų mėsos gabalėlių, kurie gyvūnams yra mirtini. Kol vieni gyvūnų šeimininkai spėja laiku atsitraukti nuo kraupių radinių, pavėlavusieji turi ilgai kovoti dėl augintinio gyvybės ar net susitaikyti su augintinio netektimi. Nukentėję šunų šeimininkai neketina palikti nuodytojų ramybėje, o veterinarijos gydytojai įspėja, kad pirmoji pagalba apsinuodijus turėtų būti suteikta per pirmas dvi valandas.

Pasivaikščiojimas su šunimi Pilaitėje baigėsi liūdnai: padėti buvo per vėlu

Pilaitės mikrorajone gyvenanti vilnietė Akvilė (jos prašymu, vardas pakeistas – „Delfi“) atsidūsta, kad jeigu šiandien galėtų pavedžioti savo šuniuką, būtų atsargesnė. Tačiau to padaryti ji nebegali, nes prieš keletą dienų jos augintinis buvo nunuodytas žiurkių nuodais.

Vasario 15 dieną šuo buvo vedžiojamas Įsruties gatvėje ir pievoje šalia jos. Po šio pasivaikščiojimo augintiniui pasidarė bloga. Tačiau iš pradžių Akvilei tai nesukėlė įtarimų ir apie nuodus ji tuomet dar negalvojo – juk šuo dažnai kažką pasiima nuo žemės.

„Iš pradžių galvojome, gal kas sugedusio maisto pievoje primėtė, o šuo surijo ir jam pasidarė bloga. Tačiau rimtai sunerimome, kai vasario 16 dieną šuo nusivėmė krauju. Buvo nejudrus, nenorėjo eiti į lauką, vėmė. Vakare vyras jį išsivedė ir tiesiog pradėjo verkti, nes, sako, šuo niekur neina – arba gulasi, arba stovi. Jam buvo tikrai labai blogai. Skubėjome į naktį budinčią kliniką, tačiau jau buvo per vėlu“, – skaudžia patirtimi dalinasi augintinio netekusi Akvilė.

Klinikoje budintis veterinarijos gydytojas iškart įtarė, kad dėl visko kalti žiurkių nuodai, o atlikti kraujo tyrimai tai patvirtino. Klinikoje moteris sužinojo, kad žiurkių nuodai skystina kraują, o kai jame nelieka trombocitų, gyvūnai miršta. Anot jos, tuo metu šuo jau visiškai nebeturėjo trombocitų, todėl gydytojas apgailestavo, kad padėti gyvūnui nepavyks.

Šiandien moteris gailisi, kad į gydytojus nesikreipė iškart gyvūnui nusivėmus krauju, nes tą rytą galbūt dar būtų pavykę jį išgelbėti. Netekusi augintinio, vilnietė įspėjo apie grėsmę vietinius gyventojus socialiniuose tinkluose. Netrukus ji sužinojo, kad tokių istorijų, kaip jos, yra ir daugiau.

„Ne pirmą kartą šioje vietoje šuniukai nuodijami. Gali būti, kad kažkas šunis dėl „minų“ nuodija, o gal taip su balandžiais tvarkosi, bet juk tuos nuodus gali ir mažytis vaikas nuo žemės pakelti. Aš negaliu suprasti tokio elgesio. Kokią teisę tu turi mieste daryti savo tvarką? Jei kažkas nepatinka, kreipkis į seniūniją ar savivaldybę“, – piktinasi vilnietė.

Vilniečiai gaudo Senamiesčio gyvūnų nuodytoją: žino, kada „dirba“, tikrina kameras

Šunis vedžiojantys vilniečiai negali atsipalaiduoti ir Senamiestyje. Prieš keletą dienų Šv. Stepono gatvėje savo pudelį vedžiojusi Rasa aptiko užnuodytą mėsą, tačiau nepasimetė. Įtartiną radinį vilnietė parsinešė namo, nustatė, kokie tiksliai žiurkių nuodai buvo panaudoti ir kreipėsi į policiją. Rasa viliasi, kad kiemuose esančios kameros išduos, kas sumanė nunuodyti Senamiesčio augintinius.

Vilnietė pastebi, kad tiek Senamiestyje, tiek Naujamiestyje gyvūnai tyčia nuodijami ne pirmą kartą, todėl šunis čia visi vedžioja įsitempę ir atsargiai aplenkia tas vietas, kuriose anksčiau buvo aptikta nuodų. Pati vilnietė teigia niekada nenuleidžianti akių nuo šuns – kol vaikščioja kartu, stengiasi nekalbėti telefonu, nerašyti žinučių.

„Buvo tokia situacija, kad vėlų vakarą parėjome į Šv. Stepono 25 namo kiemą. Tamsu, o šuo kažką „skanaus“ uosto ant žemės. Kai supratau, kad tai mėsa, pagalvojau, kad neturėtų čia toks dalykas voliotis, dar kiti šunys pagriebs, todėl nešiau išmesti į šalia esantį konteinerį. Ten buvo geresnis apšvietimas ir pamačiau, kad mėsa apvyniota plonu siūleliu. Kai praplėšiau tą „suktinuką“, viduje pamačiau žiurkių nuodus. Tai buvo tyčia palikta nuodinga bomba“, – prisimena Rasa.

Vilnietė nutarė neskubėti namo ir paieškoti, galbūt užnuodytų mėsos gabalėlių kieme bus daugiau. Tąkart jai pavyko rasti 3 nuodų porcijas. Moteris iškart įspėjo namo bendrijos narius, kad šie augintinius vedžiotų atsargiau ir jų nepaleistų.

Kitą dieną kaimynai pranešė aptikę ir daugiau užnuodytų mėsos gabalėlių, jų buvo ir gretimo namo kieme. Nuodytoją bandanti susekti vilnietė įsitikinusi, kad šis imasi darbo sutemus, nes tą pačią dieną kieme anksčiau dar nieko nebuvo primėtyta.

„Tą naktį mane apėmė panika. Juk nebuvau 100 proc. tikra, kad mano šuo nė vieno iš tų gabalėlių neparagavo. Neapleido mintis, kad gal kažką praleidau. Skambinau į budinčią kliniką ir pasitariau su veterinarijos gydytoja, ką daryti. Tik tada, kai išvimdžiau šunį ir įsitikinau, kad jis nieko blogo nesuėdė, nusiraminau“, – sako Rasa.

Šuns gydymas užtruko kone savaitę: pavyko išgelbėti tik per plauką

Sausio mėnesį Pilaitėje, netoli Gilužio ežero gyvenančiai vilnietei Viktorijai tik per plauką pavyko išgelbėti apnuodytą augintinį. Pastebėjusi, kad tinsta augintinio kaklas, ji iškart skubėjo į veterinarijos kliniką. Moteris prisimena, kad augintinio gydymas užtruko beveik savaitę.

„Situacija buvo kritinė. Akys atrodė baisiai, raudonavo, buvo ištinęs snukutis, gerklė, todėl gyvūnui buvo sunku kvėpuoti. Tada pradėjo tinti ir ausys – kaip pas drambliuką. Jis nevalgė, nesituštino, kasdien po keletą kartų vežėme pas gydytojus. Tik penktą dieną jam pasidarė geriau. Ačiū Dievui, kad pavyko jį išgelbėti“, – patirtimi dalinasi Viktorija.

Vilnietė įtaria, kad šuo galėjo būti nunuodytas viename iš jos pamėgtų pasivaikščiojimo maršrutų. Ji įspėja, kad šunų šeimininkai turėtų būti atsargūs vedžiodami augintinius pro šalia Gilužio Rivjeros esančius teniso kortus ir Senojoje Pilaitėje šalia bažnyčios.

Pirmoji pagalba apsinuodijus: svarbiausios pirmos dvi valandos

Augintiniui apsinuodijus žiurkių nuodais, labai svarbi greita ir tinkama reakcija. Geriausia, jei pavyksta iškart pastebėti, jog augintis gavo nuodų; jei tai įvyko mums nematant, padėti augintiniui bus kur kas sunkiau, nes apsinuodijimo simptomai kartais pasireiškia net ir po poros savaičių, o pasekmės gali būti liūdnos.

Kaip teigia klinikos „8 drambliai“ veterinarijos gydytojas Tadas Juozelėnas, pagrindiniai apsinuodijimo žiurkių nuodais simptomai – ant odos atsirandančios mėlynės, dantenų kraujavimas, apsunkęs kvėpavimas, baltos gleivinės.

Šie simptomai leidžia įtarti apsinuodijimą žiurkių nuodais, tačiau tai patvirtinti gali tik kraujo krešumo tyrimai. Veterinarijos gydytojo paklausėme: nuo ko priklauso, ar gyvūną pavyks išgelbėti?

„Pagrindinis priešnuodis yra vitaminas K1, o gyvūno tikimybė išgyventi priklauso nuo to, kaip toli pažengęs nuodų poveikis. Kai būklė pažengusi, pasireiškia kraujavimas į pilvo ar krūtinės ertmę. Sustabdyti vidinį kraujavimą yra sunku – kartais tenka perpilti kraują, skatinti kraujo krešumą“, – sako T. Juozelėnas.

Anot jo, reaguoti reikėtų vos tik pamačius, kad šuo suėdė žiurkių nuodus. Dar nepasireiškus simptomams, reikėtų pradėti vitamino K1 taikymą – tokiais atvejais tikimybė išgelbėti gyvūną be skaudžių pasekmių yra didžiausia. Pažengusiais apsinuodijimo atvejais išgelbėti gyvūną yra sunku.

Kilus įtarimams, kad augintinis galėjo suvartoti žiurkių nuodų, T. Juozelėnas pataria iškart kreiptis pagalbos į veterinarijos gydytojus.

„Augintiniui suvartojus nuodų, turime kuo skubiau jį išvimdyti. Geriausia, jei spėjame tai padaryti per pirmas 2 valandas, nes taip išvengiame rimtų apsinuodijimo pasekmių. Jeigu nėra galimybės nuvykti į kliniką, pirmoji pagalba, kurią galime suteikti šunims – sugirdyti peroksido. Dėl to kyla rizika sukelti virškinimo trakto ir stemplės uždegimus, bet jei esate įsitikinę, kad šuo suvartojo nuodų, geriau bus gydytis peroksido komplikacijas, nei nuodų sukeltas komplikacijas. Tačiau nerekomenduoju to daryti katėms – tokiais atvejais reikėtų kuo skubiau kreiptis į veterinarijos klinikas“, – įspėja T. Juozelėnas.

Kaip kontroliuoti šunį: tai sunkus, bet būtinas darbas

Dresūros mokyklos „Smart Dog“ dresuotojas Karolis Grigaliūnas pastebi, kad apie augintinių nuodijimo atvejus Vilniuje tenka išgirsti dažnai. Nors dažnas šuo, užuodęs kažką skanaus, skuba tučtuojau tą „skanėstą“ suėsti, šunų šeimininkai tokias situacijas gali kontroliuoti ir išmokti tinkamai į jas reaguoti.

„Labai gaila, kad tai vyksta. Svarbiausias patarimas vaikščiojant su šunimi – būti sąmoningu šeimininku, matančiu, ką jo šuo veikia ir kur eina. Svarbu laiku pamatyti, kada šuo kažką užuodė – tai puikiai matosi, kai šuns nosis kilnojasi, kai kvapas jį kažkur traukia. Jeigu šeimininkas tokius ženklus pastebėtų ir mokėtų tokiose situacijose šunį valdyti, tai būtų labai gera prevencija“, – sako dresuotojas.

Pasak jo, nelaimių pavyktų išvengti, jei šunų šeimininkai galėtų pastebėti šiuos ženklus iš anksto ir valdyti šunį dar prieš tai, kai šuo prisiartina prie užnuodyto maisto.

„Kiekvienas šuo, apmokytas neimti nuo žemės, daro tai su šeimininko priežiūra. Labai gerai paruoštas šuo, kuris pats nieko neima nuo žemės, arba tiesiog neėdrus šuo, kuriam maistas nėra labai įdomus, apsisaugos save pats. Bet mintis tokia, kad įprastai turime patys kontroliuoti ir matyti šunį, kada jis galvoja apie kažką, tada kviesti jį pas save, nukreipinėti. Tai nėra lengvas darbas“, – sako K. Grigaliūnas.

Dresuotojas taip pat svarsto, iš kur mūsų visuomenėje gali atsirasti tokių žmonių, kurie tyčia nuodija gyvūnus.

„Mano suvokimu, taip gali elgtis tik psichinis ligonis. Pakeisti tokius žmones turbūt neįmanoma, bet galėtume pradėti nuo savęs. Kad neprovokuotume tokio elgesio, turėtume susirinkti savo augintinių ekskrementus, nepaleisti šunų be priežiūros – tokios situacijos piktina žmones. Turbūt tie, kas nemėgsta ar bijo šunų, taip ir elgiasi. Šunų priežiūra turi būti atsakingesnė“, – įsitikinęs K. Grigaliūnas.