Dėl ko reikėtų žaisti?
Atsakymas paprastas: dėl šuns ir dėl savęs! Žaidimai kaip niekas kitas lengvai ir greitai mankština šuns protą bei kūną. Ir tie žaidimai nebūtinai turi būti kažkokie sudėtingi. Svarbiausia, kad jie imituotų natūralią šuns elgseną, kad šuo jaustųsi šunimi tikrąja šio žodžio prasme.
Žaisdami mūsų augintiniai pasitelkia jusles: aktyviai uostinėja, persekioja „grobį“, vejasi, medžioja. Taip elgdamiesi išeikvoja daug energijos, degina kalorijų perteklių, todėl organizmo fiziologiniai procesai labai suaktyvėja. Net seni šunys žaisdami tampa daug žvalesni, o ką jau kalbėti apie mažus šuniukus, kuriems žaidimas yra visas gyvenimas.
Žaidžiant su šunimi labai svarbu auklėjamasis momentas – užsiimdami tik su jiems skirtais žaislais, augintiniai nustoja domėtis šeimininkų daiktais. Pavargę lauke – patenkinę savo instinktus – nebeniokoja namų, laimingi ilsisi, nekelia erzelio.
Žaidžiant nepaprastai sustiprėja šuns ir šeimininko ryšys. Dažnai bendraudamas su savo žmogumi, gyvūnas geriau jį supranta, labiau pasitiki ir prisiriša. Žmogus taip pat labiau pažįsta savo augintinį, todėl greičiau įtvirtina savo – „gaujos“ vado statusą.
Pramankštinti raumenis, sąnarius, pravėdinti plaučius naudinga ne tik šuniui, bet ir žmogui, o augintinis, jausdamas emociškai gerai nusiteikusius savo šeimos narius, taip pat jaučiasi daug geriau. Žaidimai, o ypač gryname ore, tikrai naudingi sveikatai. Lauke šuo ir žmogus labiau užsigrūdina, rečiau serga peršalimo ir kitomis virusinėmis ligomis, stiprina imunitetą.
Kur ir kaip žaisti?
Žaidimams reikia pasirinkti tinkamą vietą – tikrai netiks vaikų žaidimų aikštelės, erdvės šalia judrių gatvių, dviratininkų ir parkų takai, sporto aikštynai, statybvietės, pelkėtos vietos, paplūdimiai.
Trumpiau tariant, žaidimų vieta turi būti saugi jums ir augintiniui, nekelti nepatogumų ar pavojaus aplinkiniams žmonėms.
Nereikėtų su šunimi užsiimti aktyviais žaidimais, jeigu diena pernelyg karšta arba labai šalta, jei šuo negaluoja, jeigu jūs esate pavargęs ir suirzęs.
Žaidžiant kamuoliuku, patartina nustatyti, iš kur pučia vėjas. Pučiant stipriam šoniniam arba priešiniam vėjui, augintinis gali „pamesti“ kamuoliuko kvapą. Geriau žaislą mėtyti pavėjui, kad šuo užuostų jį žemutine uosle.
Jūs juk norite, kad žaisdamas augintinis jaustų pasitenkinimą, vadinasi, turite parinkti tinkamą vietą ir laiką.
Neleiskite augintiniui žaisti su vaikų žaislais, žmonių daiktais, spygliuočių medžių šakomis, plastmasiniais buteliais, skardinėmis, butelių kamščiais, akmenimis (mėtydami galite pažeisti šuns dantų emalį), lengvai trupančiais neaiškiais daiktais. Taip pat nemėtykite suledėjusio sniego gniūžčių (galimos akių traumos).
Geriausia neštis į lauką mylimą augintinio žaislą.
Primename, kad artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena, kurią inicijavo Lietuvos kinologų draugija. Šią dieną kviečiame ne tik švęsti ir vestis šunis į darbą, bet po darbo išeiti su jais miestą pažaisti, susitikti su draugais.