Vasarą veterinarijos klinikose augintinių su virškinamojo trakto sutrikimais antplūdis

„Tik vieną kąsnelį“, – kodėl žmogiškas maistas augintiniams gali būti pražūtingas? Duoti augintiniui gabalėlį dešrelės, bulvės ar keptos duonos nuo stalo kai kuriems šeimininkams vis dar įprasta, o ypač tokie atvejai padažnėja atostogų metu, kuomet prasideda grilio ir švenčių sezonas. „PetCity Klaipėda“ klinikos veterinarijos gydytoja Eglė Bartkevičienė pranešime žiniasklaidai teigia, kad meilę gyvūnui reikia rodyti ne maistu, o dėmesiu, žaidimais kartu ir paglostymais: „Patarčiau mokyti augintinį nekaulyti žmonių maisto iškart jam atvykus į naujuosius namus, kadangi vėliau gali būti sunku koreguoti jau susiformavusias elgesio ydas.“

Vasarą pacientų su virškinamojo trakto sutrikimais padaugėja

Vasarą didelė dalis žmonių gyvena gerokai aktyviau: prasidėjus atostogų sezonui padažnėja išvykos į gamtą, grilio vakarėliai, organizuojamos įvairios šventės, kurių vienas pagrindinių atributų – skanus maistas. Tiesa, šiltuoju metų sezonu, šašlykų, traškučių, sūrio paskanauja ir keturkojai augintiniai, kurie neretai po tokių vaišių užplūsta veterinarijos klinikas.

Kaip teigia „PetCity Klaipėda“ klinikos veterinarijos gydytoja Eglė Bartkevičienė, šunims virškinamojo trakto sutrikimai yra dažnesni nei katėms, kadangi katės retai keliauja kartu su šeimininkais, rečiau domisi ir žmonių maistu.

„Be to, šunys neretai mėgsta nusitverti kokį maisto gabalėlį ar įsisukti į atliekas pasivaikščiojimų lauke metu. Verta pabrėžti, kad šiltuoju sezonu greičiau vyksta gedimo procesai, kadangi greičiau dauginasi bakterijos ir mieliagrybiai, todėl apsinuodyti sugedusiu maistu tikimybė išauga.“

Riebus, druskingas maistas gali sutrikdyti keturkojo sveikatą
Verta paminėti, kad nors šuo yra priskiriamas visaėdžiams, kaip ir žmogus, tai nereiškia, kad visas žmogiškas maistas yra tinkamas keturkojams.

„Yra įvairių skirtumų, lyginant žmogaus, šuns ir katės virškinimo sistemą. Skiriasi ir įvairių fermentų kiekis bei jų aktyvumas, nuo ko ir priklauso maisto medžiagų virškinamumas ir sklandi virškinamojo trakto veikla. Virškinimo procesas prasideda burnoje, maistui susimaišius su seilėmis, kuriose yra fermento amilazės. Kačių ir šunų seilėse šio fermento yra mažiau nei žmonių seilėse, todėl angliavandeniai yra virškinami prasčiau. Augintinių virškinamojo trakto ilgis yra trumpesnis nei žmonių, o tai taip pat susiję su skirtingu maisto medžiagų virškinamumu“, – pažymi veterinarijos gydytoja.

Kaip priduria pašnekovė, keptas maistas, rūkyti bei gausiai prieskoniais pagardinti produktai yra žalingi augintiniams.

„Keptas maistas dažnai pasižymi dideliu riebalų kiekiu, todėl nereikėtų tokio maisto duoti savo augintiniams. Be to, riebus maistas sunkiau virškinamas, tad gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, taip pat pankreatitas (kasos uždegimas), kuris gali būti pavojingas net gyvūno gyvybei. Neretai žmonės savo augintinius mėgsta palepinti sūriu, vištienos odelėmis, ledais – tai riebūs produktai, todėl patarčiau jų vengti.“

Pasak E. Bartkevičienės, rūkyti bei gausiai prieskoniais gardinti produktai savo sudėtyje turi daug druskos, o didelis jos kiekis gali sukelti skrandžio, žarnyno problemas dėl apsinuodijimo natrio jonais: „Toksikozė, kaip ir dauguma virškinamojo trakto sutrikimų, pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu, tačiau šiuo atveju galime papildomai stebėti ir karščiavimą, troškulį, raumenų tremorą (drebėjimą) ir net traukulius.“

„Šunims ir katėms taip pat pavojingi ir šie prieskoniai bei žolelės: raudonėlis, eukaliptas, levanda, alijošius, petražolės, muskatas, svogūnai, česnakai (dažnai būna kaip sudedamoji įvairių prieskonių mišinių dalis)“, – pažymi gydytoja.

Kaulai ir žalia mėsa – ką reikėtų žinoti?

Nors šunys su mielu noru ėda įvairią apdorotą ir neapdorotą mėsą ir kaulus, šeimininkams gydytoja pataria įsivertinti galimas pasekmės prieš duodant tokius produktus.

„Pavyzdžiui, žalia paukštiena kelia salmoneliozės, kampilobakteriozės riziką, riebi kepta ar virta mėsa gali sukelti kasos uždegimą. Neretai marinuota, kepta, vytinta ir kitaip apdorota mėsa savo sudėtyje turi didelį kiekį druskos, o tai gali gyvūnui sukelti sveikatos sutrikimus.

Kaulai dažnai laikomi puikiu mineralų ir mikroelementų šaltiniu šunims, tačiau reikia suprasti jų keliamą riziką. Tiek žali, tiek termiškai apdoroti kaulai gali sudirginti skrandį, sukelti vėmimą, pykinimą, viduriavimą. Yra ir kitų rizikų: augintinis gali užspringti atkąstu kaulo gabalu, o tuomet jau bus reikalinga skubi veterinarijos gydytojo pagalba ir operacija. Be to, virti kaulai gali atskilti, o skeveldros mechaniškai sužeisti stemplės, skrandžio, žarnų gleivinę ir sukelti uždegiminius procesus arba net perforaciją. Tokiais atvejais vėlgi reikalinga skubi pagalba, nes pasekmės gali būti labai skaudžios – net mirtis. Prisiėdus kaulų galimas ir kitas nemalonus ir skausmingas sutrikimas – obstipacija (vidurių užkietėjimas). Neretu atveju reikalingas klizmavimas, o kai kuriais atvejais gali prireikti ir chirurgo pagalbos“, – patirtimi dalinasi E. Bartkevičienė.

Žmogiški vaistai nuo skausmo gali būti mirtini augintiniui

Jeigu visgi augintinis pavogė kąsnelį nuo stalo ir po to jam pasireiškė vangumas, vėmimas, viduriavimas, alkio nebuvimas, veterinarijos gydytoja E. Bartkevičienė rekomenduoja neužsiimti savigyda, o nedelsiant kreiptis į veterinarijos kliniką.

„Tiksliai nežinant susirgimo priežasties simptomų geriau neslopinti vaistais, kad veterinarijos gydytojas matytų realų situacijos vaizdą ir galėtų tikslingai skirti reikiamus diagnostikos metodus. Taip pat būtina žinoti, kad kai kuriais atvejais simptominis gydymas gali dar labiau pakenkti, pavyzdžiui, įtariant svetimkūnį virškinamajame trakte, griežtai negalima naudoti vėmimą slopinančių vaistų, kuriuos neretas žmogus gali rasti savo namų vaistinėlėje (metoklopramido)“, – pataria veterinarijos gydytoja.

Tiesa, kai kurie žmonėms skirti vaistai yra netgi toksiški gyvūnams ir gali sukelti vieno ar kelių organų funkcijos sutrikimą, nepakankamumą ar net gyvūno mirtį. Gydytoja E. Bartkevičienė dalinasi, kurie žmonių tarpe populiarūs vaistai, gali negrįžtamai pakenkti augintiniui.

„Paracetamolis – tai vienas populiariausių medikamentų kiekvienų namų vaistinėlėje. Vaistas skirtas žmonių karščiavimui, silpno ir vidutinio skausmo slopinimui. Toksinė dozė priklauso nuo gyvūno svorio, pavyzdžiui, 5 kg sveriantis šuo gali apsinuodyti suėdęs 1 tabletę 500 mg stiprumo paracetamolio); katėms vaistas yra labiau toksiškas, tad katei suėdus 1/3 tabletės dozės galimas mirtinas apsinuodijimas.

Apsinuodijus paracetamoliu, stebimos rudos spalvos arba melsvos gleivinės, tachikardija ir tachipnėja (padidėjęs širdies susitraukimų dažnis ir intensyvesnis kvėpavimas), vangumas, apatija, šlapimo spalvos pokyčiai (rudos, raudonos spalvos), anemija (mažakraujystė), hipotermija (sumažėjusi kūno temperatūra), vėlesnėse stadijose – koma ir mirtis. Katėms būdingas snukio ir letenų edema (patinimas)“, – vardija gydytoja E. Bartkevičienė.

Taip pat pašnekovė išskiria ir nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU): „Dažniausiai praktikoje susiduriame su apsinuodijimu ibuprofenu. Šis prepratas yra vienas pirmųjų pasirinkimų, kai ką nors suskausta žmogui, todėl neretas galvoja, kad taip galės padėti ir savo augintiniui, tačiau ibuprofeno toksinė dozė yra 50-125 mg/kg (pavyzdžiui, 4 kg sveriantis augintinis gali apsinuodyti suėdęs 1 tabletę 200 mg stiprumo ibuprofeno).

Apsinuodijus ibuprofenu gali pasireikšti ūmus inkstų bei kepenų pažeidimas, virškinamojo trakto opaligė, centrinės nervų sistemos pažeidimas. Pagrindiniai toksikozės simptomai yra vangumas, apatija, blyškios arba raudonos spalvos gleivinės, tachikardija, hiperventiliacija, vėmimas (neretai su kraujo priemaiša), viduriavimas, melena (tuštinimas juodos spalvos išmatomis), pilvo skausmas, vėlesnėse stadijose - traukuliai, kvėpavimo nepakankamumas, koma ir mirtis.“

Kaip atsispirti prašančioms augintinio akims?

Daugelis auginančių keturkojį žino, kokios yra gailios gyvūno akys, kuomet jis nori gardaus kąsnelio iš jūsų lėkštės, tačiau pasak kalbintos gydytojos, meilę ir dėmesį augintiniui galima parodyti ir kitais būdais:

„Pirmiausia, reikia suprasti, kad meilę gyvūnui reikia rodyti ne maistu, o dėmesiu, žaidimais, kokybišku laiku kartu. Mokyti gyvūną, kad neprašytų žmonių maisto (akimis, balsu ar net įžūliu lindimu į lėkštę) reikėtų iškart jam atvykus į naujuosius namus, kadangi vėliau gali būti sunku koreguoti jau susiformavusias elgesio ydas. Šeimininkams pirmiausia siūlau tiesiog ignoruoti maisto nuo stalo prašantį gyvūną, o jeigu nėra kito būdo – valgant gyvūną palikti kitame kambaryje. Jeigu išbandyti variantai neduoda jokio rezultato, arba jei gyvūnas per daug metų yra įpratęs gauti įvairių kąsnelių, galima pabandyti duoti po vieną kitą sauso pašaro granulę (vietoj įprasto kotleto ar kepsnio kąsnelio)“, – patarimais dalinasi veterinarijos gydytoja Eglė Bartkevičienė.