„Paklausa gyvūnų prekėms nuosekliai auga. Pirkėjai rūpinasi savo augintiniais, todėl perka ne tik maistą, kraiką, higienos priemones, bet ir įvairius skanėstus bei žaislus. Vis daugiau lankytojų atranda ir privataus prekės ženklo maistą katėms ir šunims, kuris yra toks pats visavertis, tačiau siūlomas patrauklesne kaina“, – sako V. Budrienė.
Daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė teigia, kad nors šunys daugiausia yra mėsėdžiai gyvūnai, į jų racioną galima įtraukti keletą sveikų papildymų iš kito skyriaus – ypač, kai šviežių vaisių, uogų ir daržovių asortimentas kas savaitę vis gausėja.
„Šviežios gėrybės padės augintinio mitybą papildyti vitaminais ir mineralais – t. y. esminiais
elementais, darančiais teigiamą poveikį jo sveikatai ir gerovei. Ekspertų teigimu, vaisius ir daržoves šunims galima duoti kasdien arba kelis kartus per savaitę, tačiau jie neturėtų sudaryti daugiau kaip 10-20 proc. viso šuns gaunamo maisto. Jeigu norite iš esmės keisti jo mitybą ir maitinti daugiau daržovėmis – būtina pasitarti su veterinaru“, – pabrėžia J. Sabaitienė.
Pranešime spaudai ji dalijasi sąrašu uogų, vaisių ir daržovių, kuriomis verta karts nuo karto papildyti augintinio meniu.
Burokėliai. Burokėliai yra viena sveikiausių daržovių tiek šunims, tiek žmonėms. Juose yra daug vitamino C, skaidulų, folio rūgšties ir kalio. Jie palaiko virškinimo ir imuninės sistemos veiklą, turi antikancerogeninių savybių. Reguliariai duokite savo šuniui burokėlių, ir jis džiaugsis sveika oda bei blizgančiu kailiu. Burokėlį galite duoti tiek išvirtą, tiek žalią – supjaustykite mažais gabalėliais ir vaišinkite keturkojį.
Špinatai. Špinatuose yra daug kalio, kuris naudingas širdžiai, magnio, kuris apsaugo nuo
mėšlungio, ir B grupės vitaminų, kurie svarbūs blizgančiam ir sveikam kailiui. Tačiau svarbu jų
nepadauginti – kartą per savaitę nedidelį jų kiekį šiek tiek pagarinkite ir įmaišykite į maistą.
Braškės. Braškės puikiai veikia imuninę sistemą ir yra puikus skanėstas šunims – šviežios arba šaldytos. Jose gausu skaidulų ir vitamino C. Be to, braškėse yra ir fermento, kuris gali padėti išbalinti jūsų šuns dantis. Tik nepamirškite – jose yra cukraus, todėl būtinai duokite jų saikingai.
Arbūzai. Juose yra daug vandens, todėl jie puikiai tinka jūsų augintiniui karštesniais mėnesiais. Be to, juose gausu šuniui naudingų vitaminų. Tačiau arbūzu dalintis su šuniu reikėtų atsargiai – sėklos ir žievė gali sukelti virškinimo trakto sutrikimų. Vos vieno puodelio kubeliais supjaustyto arbūzo be sėklų bus per akis.
Morkos. Morkose yra vitamino A, kuris naudingas akims, biotino, svarbaus gražiam kailiui, taip pat vitamino K, kalio ir vitamino B6. Šuniui morką galite duoti žalią, virtą (atvėsusią) arba šaldytą, kuri ypač tinka vasarą. Morkas taip pat galima pasmulkinti ir sumaišyti su mėsa ar konservuotu maistu. Tik nepamirškite, kad prieš duodant šuniui morkas reikia kruopščiai nuplauti.
Šparaginės pupelės. Šparaginėse pupelėse yra daug vertingų vitaminų ir mineralų tiek žmonėms, tiek augintiniams: skaidulų, kalcio, geležies ir vitaminų A, K, C ir B6. Ši daržovė turi mažai kalorijų ir didina sotumo jausmą, todėl puikiai tinka antsvorio turintiems gyvūnams. Tik vėlgi svarbu saikas – neduokite šuniui didelio kiekio pupelių, nes tai gali sukelti pilvo pūtimą. Pupeles galite duoti ir žalias, ir virtas. Geriausia jas virti garuose – tada jos sveikiausios.
Brokoliai. Brokoliuose yra daug vitaminų, įskaitant vitaminą K, C ir kalį, kurie palaiko kraujotakos sistemos veiklą, didina kaulų tankį ir padeda apsaugoti nuo lūžių. Šuniui jų galite duoti mažais gabalėliais žalius ar virtus, tačiau svarbu nenaudoti jokių prieskonių ar aliejaus. Taip pat neduokite per daug – kaip ir pupelės, dideliais kiekiais brokoliai gali sukelti pilvo pūtimą. Kad būtų saugu, brokoliai turėtų sudaryti ne daugiau 10 proc. šuns raciono.
Agurkai. Agurkuose yra senėjimą stabdančių ir priešuždegiminių medžiagų, todėl jie bus naudingi sveikstantiems šunims. Vasarą galite juos užšaldyti ir duoti šuniui laižyti bei triaukšti kaip ledus. Prieš duodami šuniui, reikėtų juos tiesiog nuplauti – apdoroti ar lupti jų nereikia. Tik svarbu tai, kad šunims negalima duoti marinuotų agurkų, nes juose yra prieskonių.
Mėlynės. Mėlynių uogose gausu antioksidantų, jos yra geras skaidulų ir vitamino C šaltinis. Nors šunį šerti mėlynėmis saugu, tai nereiškia, kad galite duoti jų begalę. Augintiniui duokite ne daugiau kaip 8-10 mėlynių per dieną, kad jis negautų per daug cukraus.
Nuodingos daržovės jūsų šunims
Pranešime spaudai pabrėžiama, kad įtraukti daržoves į augintinio mitybą yra naudinga, bet dar svarbiau – žinoti, kurios jokiais būdais neturėtų patekti į šuns burną.
„Visų pirma, negalima duoti svogūnų. Šunims (kaip, beje, ir katėms) yra nuodinga juose esanti
medžiaga tiosulfatas, kuri ardo raudonųjų kraujo kūnelius, kenkia virškinimo traktui. Jų negalima duoti nei žalių, nei apdorotų, nei jų laiškų. Dėl tos pačios priežasties negalima duoti ir porų – net, pavyzdžiui, sriubos su jais. Tiosulfato yra ir česnakuose bei jų laiškuose, nors ir mažiau. Jei 20 kg sveriantis šuo suvalgys skiltelę česnako, nieko nenutiks, tačiau tai vis tiek yra rizikinga daržovė, geriau dėl jos pasitarti su veterinaru“, – pataria J. Sabaitienė.
Šunims negalima duoti ir rabarbarų, taip pat jokių produktų su jais – pavyzdžiui, džemų, konservų. Juose esanti oksalo rūgštis gali pažeisti šunų nervų sistemą, inkstus ir skrandį.
„Prinokę pomidorai yra saugūs šunims, tačiau neprinokę – ne. Juose esanti tomatino medžiaga gali sukelti augintinių nervų sistemos, inkstų, skrandžio ir žarnyno pažeidimus. Taip pat gyvūnams nuodingos ir žalios bulvės. Virtos ar keptos jos nekenkia, tačiau žaliose esantis solaninas kenkia šunims – prižiūrėkite, kad jis jų negautų“, – įspėja daržovių žinovė.
Įdėmiai šunims parinkti reikėtų uogas. Reikia vengti duoti vyšnių, kadangi jų kauliukuose,
koteliuose ir lapuose yra cianido, kuris yra nuodingas ir gali būti mirtinas, jei vartojamas dideliais kiekiais. Vyšnių kauliukai taip pat gali užstrigti šuns žarnyne ir jį užkimšti. Tuo tarpu vynuogės šunims yra labai toksiškos ir gali sukelti rimtų inkstų pažeidimų. Atsargiai elgtis J. Sabaitienė pataria ir su laukinėmis uogomis, nes daugelis jų gali būti nuodingos.