Iki 18 mėnesių profesionaliai sportuoti nerekomenduojama
Yra labai aktyvių veislių, kurios, rodos, pačios prašosi kuo daugiau fizinio krūvio: australų aviganiai, borderkoliai, vengrų vižlai ir kt., tačiau „PetCity Ozas“ veterinarijos klinikoje dirbantis gydytojas-ortopedas Rokas Judickas pabrėžia, kad aktyviai užsiimti sportu nereikėtų per anksti:
„Kadangi šuns skeletas formuojasi iki 18 mėnesių, aktyvus-profesionalus sportas pradedamas tik pasiekus šį amžių. Verta pažymėti, kad kritinis laikas yra iki 10 mėnesių, kai bet koks didelis krūvis yra išvis nerekomenduojamas.“
Ilgametę patirtį turintis veterinarijos gydytojas pažymi, kad nesvarbu, koks tai sportas: bėgimas, agility ar svorių tempimas, pratinama prie jo turi būti pamažu:
„Pratinimas prie krūvio turi būti atliekamas pamažu. Kaip jau minėjau, iki 10 mėnesių nerekomenduojama aktyviai sportuoti. Šuniukams ypač patartina užsiimti paklusnumo, socializacijos, drausmės ir panašiomis veiklomis, o nuo 10 iki 18 mėnesių galima pamažu pradėti įtraukti į aktyvesnius fizinius užsiėmimus. Visu tempu treniruotis galima tik nuo 18 mėnesių.“
Vien fizine veikla šuns nenuvarginsite
Pasak gydytojo, darbinėje praktikoje jis dažnai susiduria su šeimininkų požiūriu, kad aktyvų šunį reikia kuo labiau nuvarginti fiziškai. Vis dėlto R. Judickas yra linkęs šį mitą paneigti:
„Treniruotės iki nukritimo nėra sveika jokiai veislei. Manymas, kad vien fizine veikla šuo yra iškraunamas, labai klaidingas. Net labiausiai fiziškai pavargęs šuo, be psichologinės iškrovos (veiklos, kuri skatina šuns mąstymą, t. y. dresūra, socializacija, triukai), šiek tiek pailsėjęs vėl bus pasiruošęs lėkti.“
Taip pat veterinarijos gydytojas pabrėžia, kad dresūra ir augintinio paklusnumas yra būtini norint pasiekti gerų rezultatų sporte.
„Agility aikštelėje elementarus paklusnumas yra kertinis aspektas. Reaktyvus šuo, kuris kreipia dėmesį į kitus keturkojus ir žmones labiau nei į savo šeimininką, niekada neįveiks kliūčių ruožo be klaidų. Taigi rekomenduoju kuo daugiau laiko ir pastangų investuoti į jauno šuns paklusnumą ir tik tada pradėti aktyvią fizinę veiklą“, – sporto ir dresūros sinergijos reikšmę aiškina R. Judickas.
Ne maisto papildai yra geros savijautos pagrindas
Egzistuoja nuostata, kad sportuojantiems šunims būtinai reikia maisto papildų, norint užtikrinti gerą kaulų ir sąnarių būklę. Vis dėlto veterinarijos gydytojas-ortopedas teigia, kad esminis geros šuns sveikatos pagrindas yra sveika ir subalansuota mityba.
„Tokių papildų, kurie būtų tinkami absoliučiai visiems sportuojantiems šunims, nėra. Renkantis papildus rekomenduojama pasitarti su veterinarijos gydytoju, atsižvelgti į augintinio kraujo tyrimų rezultatus. Patiems netinkamai parinkus papildus, augintiniui galima padaryti žalos. Duodant viską iš eilės galimas papildų perdozavimas, sukeliantis tam tikras ligas, todėl rinktis patarčiau labai atsakingai“, – komentuoja veterinarijos gydytojas-ortopedas.
Jis priduria, kad didžiausią dėmesį reikėtų atkreipti į šuns mitybą: „Sportuojančiam šuniui mityba yra kertinis dalykas, užtikrinantis jo sveikatą. Nesvarbu, ar kalbame apie RAW, BARF, komercinį pašarą, jeigu šuo gauna kokybišką maistą, jam praktiškai nereikės jokių papildų.“
Tiesa, gydytojas teigia, kad ypač aktyviai sportuojantiems šunims, kurie neturi lėtinių ligų, rekomenduojamas didesnis baltymų ir riebalų kiekis, nei pasyviai gyvenančiam šuniukui. Todėl renkantis pašarą, vertėtų atkreipti dėmesį į jo sudėtyje esančios mėsos ir / ar žuvies procentinę dalį.
Požymiai, kad profesionaliai sportuoti nebegalima
Kalbant apie augintinio amžių, vienos taisyklės, iki kada galima profesionaliai sportuoti, nėra. Pasak R. Judicko, tai priklauso nuo keturkojo veislės, sveikatos ir gyvenimo būdo.
„Nustatytos amžiaus ribos nėra, to apibrėžti kažkokiu konkrečiu skaičiumi neįmanoma. Galimybę toliau sportuoti reikėtų nustatyti remiantis šuns fizine būkle. Jei gyvūnas fiziškai sveikas, neturi lėtinių ligų, jis gali aktyviai sportuoti, nepaisant amžiaus.
Vis dėlto labai svarbu yra reguliariai lankytis pas veterinarijos gydytoją-ortopedą ir kardiologą profilaktiniams tyrimams. Tai daryti reikėtų bent kartą per metus“, – pažymi veterinarijos gydytojas.
Tiesa, ne visada profesionalią sporto karjerą nutraukia amžius. Neretai tarp aktyvių šunų pasitaiko ir įvairių traumų, kurias šeimininkui pastebėti kartais gali būti gana sudėtinga.
„Pagrindinis patirtos traumos požymis yra bet kokio laipsnio šlubavimas – pastebėjus jį reikėtų nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją ortopedą-traumatologą. Taip pat bet koks krūvio netoleravimas, greitas pavargimas ar net alpimas turi būti kuo anksčiau įvertintas veterinarijos gydytojo“, – priduria R. Judickas.
Nuo traumų gali apsaugoti apšilimas
Kaip pažymi veterinarijos gydytojas-ortopedas, dažniausiai pasireiškiančios traumos aktyviai sportuojantiems šunims yra kelio sąnario kryžminio raiščio plyšimas.
„Neapsieinama ir be sumušimų, patempimų ir įvairiausio pobūdžio kaulų lūžių. Lėtinės problemos, tokios kaip osteoartritas, išryškėja vyresniame amžiuje“, – priduria pašnekovas.
Tiesa, gydytojo teigimu, norint apsaugoti savo keturkojį labai svarbu prieš aktyvią fizinę veiklą atlikti apšilimą: „Apšilimas yra būtinas prieš bet kokį didesnį fizinį krūvį. Dažniausiai užtenka ramaus po truputį intensyvėjančio pabėgiojimo be trikdžių, pavyzdžiui, be kamuoliuko ar kito žaislo mėtymo. Taip pat galima atlikti ir tempimo pratimus.“
