Užsidarėme namuose
„Gerai, kad viskas vystosi ir tobulėja, tačiau žmogaus kūnas taip sutvertas, kad jam normalu ir jis yra linkęs daug judėti. Mažas judesys jam kenkia. Technologijos šia prasme yra neigiamas dalykas“, – sako kineziterapeutas Marius Žukauskas.
Išties, technologinis Renesansas šiandien pasiekė tokį lygį, kad neretai iš lovos pakylame tik jei reikia šaldytuve surasti, ką valgyti pietums, išsimaudyti duše ar nueiti į tualetą. Skamba keistai, tačiau taip šiandien daugeliui atrodo nuotolinis darbas. Šią problemą pastebi ir kineziterapeutas: „Paprastai viskas persikelia į telefoną ir į kompiuterį – mes galime daryti daug veiklų virtualioje erdvėje: mums nereikia vykti į kitą miesto galą, kažkur eiti, kad atsiimtume ar įsigytume daiktus, kad su kažkuo susitiktume, bendrautume su žmonėmis. Technologijų modernėjimas mums palengvina komunikaciją, bet kartu mažina judėjimą.“
Oponentai sakytų, kad galimybė dirbti iš namų suteikė daugiau laisvės, sutaupė laiko kamščiuose prieš darbą ar po jo, sumažino poreikį važinėti iš susitikimo į susitikimą, kai šie persikėlė į „Microsoft Teams“, „Skype“ ar kitas virtualias platformas. Tačiau, kas vyksta su sutaupytu laiku? Užvertus kompiuterį ne visi bėga į sporto salę, išeina pasivaikščioti gryname ore ar mina dviratį. Neretai įjungiamas televizorius ir mylimas serialas, o gyvenimas ir toliau sukasi tame pačiame kambaryje, dažnai ir toje pačioje lovoje, iš kurios vyko darbo skambučiai.
„Visą sutaupytą laiką galime panaudoti fiziniam aktyvumui gerinti. Galime eiti pasivaikščioti gryname ore, sportuoti kažkokią mėgstamą sporto šaką ir panašiai. Technologijos labai supaprastina mūsų gyvenimą ir jį padaro patogesniu, tačiau jeigu mes neturime jokio fizinio aktyvumo ir dar viską darome iš namų, tai galbūt kartais būtų geriau nueiti į parduotuvę ir ten nusipirkti produktą, negu tai daryti iš namų“, – sako M. Žukauskas.
Sunku lipti laiptais ar bėgti į stotelę
Sėdimas darbas jau nuo seno buvo priskiriamas prie sveikatą žalojančių veiksnių. Tačiau su technologijų tobulėjimu ir galimybėmis daugelį užduočių atlikti kelių mygtukų paspaudimu, situacija tik dar labiau pablogėjo. Sėdimam darbui persikėlus į namus ir palengvinus daugelį veiklos procesų, žmonėms nebeliko poreikio judėti.
„Dauguma žmonių vis dar yra fiziškai pasyvūs ir neatsveria ilgo sėdėjimo savo fiziniu aktyvumu. Turbūt pats dažniausias sutrikimas, dėl kurio pacientai dauguma atvejų ir kreipiasi į mane, tai atsiradęs nugaros skausmas, įvairūs galvos ir sąnarių skausmai, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimai.
Dėl to prireikus gali būti sunku atlikti kažkokią užduotį. Pavyzdžiui, einant į stotelę ir pamačius, kad atvažiuoja autobusas, gali taip nutikti, jog žmogui bus sunku bėgti iki autobuso vien todėl, kad jis – mažai fiziškai aktyvus. Tai būtent ir lemia raumenų ir griaučių sistemos ligos ir sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos pablogėjimas“, – pasakoja gydytojas.
Kaip aiškina kineziterapeutas, apleista būklė gana greitai ir pakankamai stipriai blogėja. Žmogui gali būti sunku užlipti laiptais, ypač jei to jam nereikia daryti kasdien. Tai – vienas blogesnių scenarijų, pasitaikantis tikrai ne visiems, tačiau ilgainiui ši būklė gali tapti vis dažnesniu reiškiniu visuomenės gretose.
„Labai priklauso nuo to, kiek būklė apleista. Jeigu žmogus gan greitai susiima, tik pradėjus jausti kažkokius simptomus, pavyzdžiui, nedidelį nugaros skausmą ar sunkėjantį fizinių veiklų atlikimą, pakankamai nesunku sveikatą atstatyti. Kiek tai užtruks? Labai sunku pasakyti.
Tai priklauso nuo žmogaus amžiaus, nuo jo fizinio pajėgumo, prieš tai buvusių veiklų – gal jis anksčiau sportuodavo, o gal jo gyvenime fizinio aktyvumo visai nebuvo. Tačiau jeigu ateina žmogus, kuris eilę metų jaučia simptomus ir nieko dėl to nedarė – faktas, kad jo gydymas ir gijimas užtruks žymiai ilgesnį laiką ir prognozė jau ne visada yra tokia, kad pilnai pavyks sugrįžti į tą būseną, kurioje, tarkime, jis buvo prieš 10 metų“, – aiškina specialistas.
Pablogėjus fizinei būklei, kaip pabrėžia pašnekovas, viskas tuo nesibaigia. Neilgai trukus pašlyja ir psichologinė paciento sveikata.
„Psichologiškai turbūt žmogui visų pirma atsiranda nerimas, kad jis nebegali atlikti kažkokių funkcijų, kurias galėdavo atlikti anksčiau. Kartais vien dėl tokių pablogėjimų atsiranda ir motyvacija keisti gyvenimo būdą, o tai jau būtų teigiamas reiškinys“, – sako jis.
Pirmieji simptomai
Gydytojas pabrėžia – pirmųjų simptomų laukti nereikėtų: „Jeigu mes matome, kad dienos metu judame mažai ir matome, kad mūsų darbo specifika yra tokia, jog mes didžiąją laiko dalį praleidžiame ribotame judėjime, tai mums jau reikėtų susirūpinti ir papildomai skirti dėmesio fiziniam aktyvumui.“
Vis dėlto, jei susimąstyti apie savo fizinę ir emocinę būklę dėl itin menko judumo pavyko tik pablogėjus sveikatai, pirmieji simptomai dažniausiai prasideda griaučių-raumenų skausmais.
„Skausmas neturėtų būti ignoruojamas. Pajutus skausmą, ypatingai jei mes jį pajaučiame ne pirmą kartą, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar kineziterapeutą. Jei skausmas tampa lėtiniu, kuris kamuoja jau ne vieną mėnesį ar metus, natūralu, kad jį panaikinti sudėtingiau“, – aiškina M. Žukauskas.
Tačiau, kaip žinoti, koks fizinis aktyvumas yra pakankamas? Neretai tenka girdėti, kad suaugusieji fizinio aktyvumo stoką kompensuoja ėjimu. Kineziterapeutas aiškina, kad 10 tūkstančių žingsnių dienoje – nėra panacėja fizinio aktyvumo stokai. Tai – skaičius, kurį teko girdėti daugeliui, tačiau vis dėlto jis nėra universalus ir pakankamas visiems. Ir svarbiausia – žingsnių skaičius neatspindi jų kokybės.
„Vien iš nueitų žingsnių mes negalime vertinti žmogaus fizinio aktyvumo, nes reikia žiūrėti, kaip jis tuos žingsnius eina – ar jo ėjimas spartus, ar jo širdies-kraujagyslių sistema apsikrauna, ar ne. Tai pirmiausia šiuos dalykus reikėtų įvertinti ir reikėtų paklausti, kaip jis jaučiasi.
Jei jis jaučiasi pakankamai gerai, neturi jokių mažam fiziniam aktyvumui būdingų simptomų, tai tada galbūt galime sakyti, kad jam fizinio aktyvumo užtenka. Bet čia reikėtų spręsti individualiai. Tačiau žmogaus kūnui reikalinga kuo didesnė judėjimo įvairovė, todėl vien ėjimo neturėtų užtekti. Jeigu žmogus visą dieną prasėdi ir vakare išeina pasivaikščioti – gerai, bet to jam tikrai neužtenka. Tad kuo daugiau skirtingų veiklų, tuo jam bus geriau“, – pabrėžia specialistas.
Fizinis aktyvumas taip pat dažnai tapatinamas su namų ruošos darbais. Nuvalyti langai, išsiurbti kambariai ar nušluostytos dulkės – dar nereiškia pakankamo fizinio aktyvumo.
„Iš tikrųjų žmonės dar neskiria, kad namų ruoša nėra lygu fiziniam aktyvumui. Tai yra aktyvi veikla, bet tai nėra fizinis aktyvumas, kurio mums taip reikia. Geriausia būtų atrasti tokias veiklas, kurios labiausiai patinka. Čia yra labai individualu – ar važinėjimas dviračiu, ar plaukimas baseine, ar kažkokios funkcinės treniruotės, ar sporto klubo lankymas“, – sako jis.
Itin svarbu vaikams
Fizinis aktyvumas, kaip sako M. Žukauskas, itin svarbus vaikams. Šiame amžiuje formuojasi stuburas ir jo linkiai. Jei augdamas vaikas bus nejudrus – vyresniame amžiuje ims ryškėti stuburo problemos. Pavyzdžiui, netaisyklinga laikysena.
„Be to, raumenys bus ne tokie tvirti, kokie galėtų būti ir tai atsilieps ateityje. Todėl ypatingai vaikus reikėtų skatinti judėti, nes galbūt jaunas žmogus nesupranta nejudėjimo pasekmių, gal jam atrodo, kad taip, kaip jis jaučiasi dabar, jis jausis visą laiką, dėl to nesvarbu, ar jis juda, ar ne, jam tuo metu yra gerai. Tačiau po 20 metų ar netgi greičiau tas nejudėjimas gali atsiliepti neigiamai.
5–17 metų amžiaus jaunimui per dieną reikėtų 60 minučių vidutinio arba aukšto intensyvumo krūvio, bent 3 kartus per savaitę aukšto intensyvumo krūvio, ribojant sėdimą ir mažai judamą veiklą. 18–64 metų amžiaus žmonės turi užsiimti bent 150-300 min. vidutinio intensyvumo fiziniu krūviu arba bent 75-150 min. intensyviu fiziniu krūviu per savaitę. Bent 2 kartus per savaitę jiems reikėtų užsiimti jėgos treniruotėmis. 64 metų amžiaus ir daugiau – tiek pat, kiek 18-64 metų, tik reikėtų daugiau įtraukti pusiausvyros pratimų, tam, kad pavyktų sumažinti griuvimo riziką“, – pabrėžia pašnekovas.
Plačiau apie technologijų sąlygojamas nejudumo grėsmes kineziterapeutas Marius Žukauskas pasakos jau gegužės 11–12 dienomis didžiausiame Baltijos šalyse inovacijų festivalyje LOGIN. Šiais metais dalyvių lauks dvi dienos pokalbių ir daugiau nei 150 pranešėjų. Bilietai jau prekyboje. Daugiau informacijos ČIA.