Pokyčiai darbo rinkoje – neišvengiami
Anot socialinių tinklų platformas atstovaujančios kompanijos „Httpool“ kūrybinių paslaugų vadovo Aidžio Daliko, marketingo, komunikacijos ir reklamos pasaulis dėl dirbtinio intelekto (DI) įgalinimo keičiasi labai sparčiai: „Kol kas tie pokyčiai vyksta gan tyliai, naujovės pritaikomos tų, kurie labiausiai jomis domisi ir didžioji dalis marketingo ir komunikacijos specialistų dar nepradėjo aktyviai taikyti dirbtinio intelekto savo kasdienybėje, tačiau tie, kas tai jau daro, mato didžiulę jo naudą. Greitai pamatysime vis daugiau paprastų, lengvai pritaikomų panaudojimo būdų, kurie tikrai palengvins marketingo specialistų darbą, o kai kuriems sukels ir daug galvos skausmo“, – įsitikinęs A. Dalikas.
Pašnekovo manymu, pirmiausia pokyčius stebėsime gan paprastose srityse – tekstų rašymas, informacijos rinkimas ir sisteminimas, analizė, ir t.t: „Šios sritys, iki šiol reikalavusios daug nuobodaus darbo, dirbtinio intelekto pagalba gali būti labai efektyviai suoptimizuotos. Tai gali sukelti galvos skausmo žemesnės kvalifikacijos specialistams, tačiau galutinis poveikis bus labai pozityvus – turint pagalbininką patiems nuobodžiausiems darbams, atsiras daug daugiau erdvės žymiai kūrybiškesnei, daugiau vaizduotės reikalaujančiai veiklai“.
Ar tokie pokyčiai reiškia, kad darbo rinkoje vietos tiems, kurie iki šiol atliko mechaninius darbus, tiesiog nebeliks? A. Dalikas teigia, jog darbo rinka tikrai keisis, tačiau pokyčiai nebus seisminiai ir staigūs. Pranašumų įgis tokie specialistai, kurie sugebės panaudoti dirbtinį intelektą savo kasdieniuose darbuose:
„Jis tikrai nepakeis nei vienos pozicijos įmonėje 100%, tačiau kai kurios pozicijos, ypač susijusios su turinio kūryba, tikrai pasikeis – specialistai, kurie išmoks naudotis DI teikiamomis naudomis ir su jo pagalba automatizuoti kai kuriuos procesus, bus daug paklausesni. Tai tiesiog eksponentiškai padidins jų efektyvumą ir leis jiems daug daugiau laiko skirti įdomesnėms, daugiau kūrybos reikalaujančioms užduotims“, – įsitikinęs pašnekovas.
Sritys, kuriose dirbtinio intelekto bus mažiau: čia žmogaus indėlis liks esminis
Laura Duksaitė-Iškauskienė, Vadovų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovė antrina – lengvesnis naršymas ir informacijos rinkimas, prezentacijų ir komercinių pasiūlymų rengimas, tekstų, laiškų rašymas jau dabar vyksta žymiai greičiau ir sklandžiau su DI pagalba. Visgi, yra itin svarbių žmonijai sričių, kuriose DI įsigalėjimas bus juntamas ženkliai mažiau nei kitose:
„Visuomenė senėja stipriai ir slaugos poreikis didėja. DI galėsime plačiai naudoti medicinoje, diagnostikoje, bet fizinėje slaugoje greičiausiai tai galėsime daryti mažiau.
Kita sritis neabejotinai susijusi su klimato kaita. Tai darbo rinkai taip pat daro didelę įtaką. Visų pirma dėl žmonių migracijos, nes žmonės migruoja iš tų klimatinių sąlygų, kurios darosi nebeįmanomos gyventi, į saugesnes. Taigi, vienoje vietoje imame turėti didelius kiekius žmonių, kuriems reikia darbo. Tuos žmones reikia apmokyti, nes jie ne visada turi įgūdžių ir tai yra dalis, kur DI mums niekaip nepadės.
Dar viena, su klimato kaita susijusi dalis, yra tvarumo tema – tam, kas susiję su tvarumu, aplinkosauga, mums reikės didesnio žmogaus įsikišimo ir galbūt mažiau DI“, – pasakoja L. Duksaitė-Iškauskienė
Be to, pasak A. Daliko, kalbant apie dirbtinį intelektą reikia nepamiršti, kad dabartiniai modeliai, nors ir labai galingi, tačiau visgi atlieka duomenų analizės ir „bendrų vardiklių“ ieškojimo funkcijas. Jų darbo rezultatai, nors ir įspūdingi, visgi yra ne originalus mąstymas, o tiesiog, labai supaprastinus – labai geri bandymai atspėti, koks žodis greičiausiai turėtų sekti toliau.
Atsiras tokių profesijų, apie kurias nesame nė girdėję?
„Master Class Lietuva“ vadovė primena, jog darbo rinkos pokyčius stebime ne pirmą kartą: pramonės revoliucijos aušros neatsimename, tačiau to meto spaudoje, kurią iki šiol galima pavartyti bibliotekose, būta didžiulių nuogąstavimų, kad mašinos pakeis žmones ir fabrikuose nebeliks darbo žmonėms:
„Kiekvienas naujas atradimas duoda įtaką darbo rinkai, o kadangi mes jo nepažįstame – reaguojame baime ir nerimu. Kiekvienas mums nepažįstamas dalykas kelia baimę ir nerimą, tokia reakcija – visiškai normali“. Vis dėlto, L. Duksaitės-Iškauskienės teigimu, konstatuoti, jog kažkurių profesijų dėl DI įsigalėjimo nebeliks, būtų per drąsu ir baimių pagrįstumą vertinti dar kiek ankstoka. Pašnekovė primena ir dar vieną jau anekdotu tampantį spėliojimą, kad buhalterių jau tuoj tuoj nebereikės – tokios prognozės visuomenėje sklando jau keliolika metų, tačiau buhalterių iki šiol trūksta ir jų paslaugomis naudojasi kone kiekviena įmonė.
„Labai svarbu suprasti, kad DI, kaip ir bet kuri kita technologija, sukuria žymiai daugiau naujų darbo galimybių nei jų panaikina. Kiekviena nauja technologija mums leidžia dirbti kitokį, įdomesnį darbą ir nebedaryti to, kas mums atrodo nuobodu. Žmonės, dirbdami kūrybinį darbą, turėtų tam turėti daugiau laiko“.
Pašnekovė sako, jog artėja itin įdomus periodas, mat per artimiausius 1–2 metus galėsime stebėti naujų profesijų, nulemtų DI plėtros, atsiradimą. Juk dar prieš 20 metų neįsivaizdavome, jog tokia profesija kaip skaitmeninės rinkodaros ekspertas, egzistuos, tačiau įsigalėjus socialiniams tinklams, atsirado tokių specialistų poreikis, su tuo susijusios studijos, mokymai ir darbo pasiūlymai. Panašus naujų specialybių bumas, anot pašnekovės, gali būti stebimas ir DI įsigalėjimo kontekste:
„Mano įdomiausia naujai sutikta profesija yra kompiuterinių žaidimų koučeris. Tai tikrai netikėtas dalykas, bet tai žmogus, kuris arba moko kitus, norinčius dalyvauti turnyruose ir t.t., žaisti kompiuterinius žaidimus, arba tiesiog palaiko jiems kompaniją, tarsi kompiuterinio žaidimo draugas. Mes matome, kad žmonės randa nišą ir labai puikiai prisitaiko, naują technologiją pritaiko darbo rinkoje. Taigi, pokytis ir kokių naujų profesijų atsiras, kalbant apie DI, yra pati įdomiausia dalis“.
LOGIN jau gegužės 11–12 dienomis. Bilietai į didžiausią Baltijos šalyse inovacijų festivalį LOGIN jau prekyboje, daugiau informacijos ČIA.