Nusprendusias kūdikio auginimą perduoti kitiems ir grįžti į darbą dėl to pasmerkia visuomenė. Regis, iš kurios pusės bevertintum situaciją, kyla problemų, gerai pažįstamų bene visoms mamoms. Specialistės tvirtina, kad norint palengvinti mamų dalią, turėtų įsikišti ir valstybė, suteikdama daugiau vaiko priežiūros galimybių ir keisdama visuomenės požiūrį į dirbančias mamas.
Ragina suteikti mamoms daugiau galimybių
Asociacijos „Lyderė“ vadovė Agneta Skardžiuvienė aiškina, kad žvelgiant istoriškai, moterys prisiima daugiau pareigų, įskaitant ne tik vaiko auginimą, vyresnių šeimos narių priežiūrą, bet ir kitus iššūkius, kurie kyla šeimoje. Tai lemia sprendimus apie asmeninę karjerą bei jos tęsimą ir stabdymą. Pagal Europos lyčių lygybės indeksą Lietuva yra arti vidurio ir situacija jau seniai nesikeičia, tai rodo, kad netobulėjame šioje srityje.
Remdamasi asmenine patirtimi, ji pridūrė, kad šiuo metu iš moters, dirbančios motinystės atostogų metu, išskaičiuojamos vaiko priežiūros išlaidos, tai reiškia, ji praranda išmoką. Dėl to gali dingti motyvacija dirbti „nemokamai“ pirmaisiais vaiko augimo metais. O moterys, kurios nutaria dirbti augant mažam vaikui, turi samdyti auklę ir gauti dideles pajamas. Taip dažniau apsisprendžia aukštas, vadovaujančias, pareigas užimančios moterys. Kitoms tokia galimybė dažnai net neprieinama.
„Kitas labai svarbus dalykas – vaiko priežiūros sąlygų trūkumas. Šiuo metu Lietuvoje nėra lopšelių-darželių, kuriuose būtų prižiūrimi kūdikiai. Nėra reikiamos paslaugos ir moterys nesulaukia pagalbos iš valstybės. Tai reiškia, kad iš moterų, kurios norėtų grįžti į darbo rinką anksčiau, atimama galimybė tai padaryti. Panaši situacija ir kalbant apie vyresnius vaikus. Į darželius dažniausiai priimami vaikai nuo 3-ejų, nors ir juose trūksta vietų, tačiau motinystės atostogos trunka 2-ejus metus, tad likusius metus vaiką taip pat dažnai prižiūri mamos“, – sakė A. Skardžiuvienė.
Nuotolinio moterų universiteto „WoW University“ įkūrėja ir vadovė Inga Jablonskė pritarė sakydama, kad vidutiniškai moterys per dieną skiria bent po 1 valandą neapmokamiems darbams namuose. Tad nors teoriškai jos turėtų laiko sau, karjeros planavimui ar jos darymui, praktiškai prisiima daugiau buities darbų už vyrus.
Visuomenės požiūris turi keistis
Ne paslaptis, kad mamos savo atžvilgiu sulaukia daugybės patarimų, pamokymų ir net smerkimo, nepaisant to, kokius sprendimus priimtų. Visuomenės požiūris ir griežti reikalavimai motinystės bei karjeros derinimo klausimais – gana kardinalūs. A. Skardžiuvienė įsitikinusi, kad būtent keisti požiūrį turėtų padėti valstybė, keisdama motinystės įstatymą bei pagalbą auginant vaikus.
Sukūrus reikiamų paslaugų prieinamumą kartu keistųsi ir visuomenės požiūris. Europos institutas yra pateikęs įžvalgą, kad jeigu Lietuva ir toliau nieko nekeis teisiniu aspektu bei sukuriant reikiamas sąlygas, natūralią pažangą lygybės klausimu padarysime po 190 metų.
„Moterims, kurias motinystė sustabdo nuo verslo kūrimo ar investavimo, reikėtų siūlyti daugiau paslaugų, įgalinančių tuo užsiimti. Manau, būtų naudinga platesniu valstybiniu mastu kalbėti apie sąlygų sudarymą toms, kurios ne tik jau ryžtasi, bet vos pradeda galvoti apie nuosavo verslo idėjas. Įstatymų leidėjams būtų pravartu sugalvoti ir pasiūlyti vietas, kuriose mamos, nutarusios kurti verslą, kūdikis augtų saugus ir prižiūrimas. Taip ne tik daugėtų verslių moterų, jos galėtų save išreikšti bei tobulėti, bet ir būtų kuriama ekonominė vertė šaliai“, – sakė A. Skardžiuvienė.
Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje yra ilgiausios visoje ES. Mamos santykis su vaiku, dalyvavimas auginime ir auklėjime yra neginčytinai svarbus ir reikalingas. Kita vertus, pasak „Lyderės“ vadovės, kitose ES šalyse mamos į darbą grįžta po kelių mėnesių ir nepraranda santykio su savo vaikais: „Kultūriškai tai ten yra natūralu, normalu ir mamų neklausinėjama, kodėl jos „namie paliko vaiką“. Mūsų šalyje moterys dažnai smerkiamos už tai, kad anksčiau grįžta į darbą. Tuo pačiu metu jos neretai ir pačios save smerkia, nes sulaukia spaudimo iš aplinkos. Nors mano supratimu laiminga mama ta, kuri turi galimybę rinktis. Kuo daugiau moterų galės rinktis dirbti, ar prižiūrėti kūdikį, tuo labiau mažės visuomenės smerkimas ir spaudimas“.
I. Jablonskė pridūrė, kad mes, kaip visuomenė, esame labai griežta sau ir kitiems, todėl primetame neįtikėtinus standartus ir reikalaujame žinoti bei mokėti viską iš vieno žmogaus. Nebūtinai tokius reikalavimus reikia girdėti, tačiau jie, tarsi Damoklo kardas, kabo ore ir moteris pati sau tampa per griežta, nors didžiausias jos gyvenimo projektas yra vienas – vaiko auginimas. Pakeitus požiūrį į save, įsiklausius tikrųjų poreikių tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis vaiko auginimo metu galima atrasti neįtikėtinų atsakymų sau ir susikurti ateities karjeros viziją.
Verslą kurti galima ir auginant vaiką
Kalbant apie moterų verslumą bei įgalinimą užsiimti norima veikla, svajonių įgyvendinimą ir asmeninį verslą, neretai paliečiamas klausimas apie pertrauką vaiko auginimui. Neretai dėl to, kad pačios prižiūrėtų savo vaikus moterys net atsisako nuosavo verslo idėjų visam laikui.
„WoW University“ įkūrėja pastebėjo šią tendenciją ir pasidalino įžvalgomis, kaip būtų galima to išvengti. Vaiko auginimo laikotarpiu moterims beprotiškai svarbu nepamesti savo svajonių ir tikslų. Tam padeda žmonės, kurie jau yra patyrę tą patį ir išgyvenę tai, ką šiuo metu išgyvena vaiką auginanti mama. Labai naudinga pabendrauti su žmonėmis, kurių karjera ar nuveikti darbai imponuoja. Paprasčiausias būdas tai padaryti – rasti mentorių. Mentorystė, panašių interesų bendruomenė padeda moteriai atsispirti, kai ji eilinį kartą praranda tikėjimą savimi ar nori atsisakyti tikslų.
„Jeigu moteris sugalvoja, tarkime, kurti savo verslą, tačiau tuo pat metu ir augina kūdikį, reikėtų stabdyti savo maksimalizmą ir nenorėti visko iškart. Savo verslo idėjos ir svajonių įgyvendinimą dažnai stabdo baimės, kad viskas nepavyks čia ir dabar. Pradėti galima nuo apgalvojimo, kaip įgyvendinti idėją įdėjus mažiausiai pastangų, pačiu paprasčiausiu būdu. Pavyzdžiui, sugalvoti produkto prototipą. Žengti labai mažą žingsnelį, tarkime – patikrinti ar rinkai reikia tokio produkto. Svarbu suteikti sau erdvės viską daryti savo ritmu, nusikeliant baigtinio darbo svorį ir reikalavimus sau nuo pečių, nedarant greitų kardinalių pokyčių. Tai suteikia saugumo jausmą ir mažina baimę. Tokiu būdu išvystytos verslo idėjos dažnai labiau atitinka ir vartotojų poreikį“, – patarė I. Jablonskė.
Kaip per 2 metus neprarasti savivertės
Dar viena problema, su kuria susiduria po 2 motinystės atostogų metų į darbą grįžusios moterys – įgūdžių, o kartu ir savivertės praradimas. Tai gali sulaikyti nuo pasitikėjimo savo jėgomis darbe, stabdyti visišką grįžimą į ankstesnes pareigas bei paskirtų darbų įvykdymą.
Anot A. Skardžiuvienės, šioje situacijoje apie grįžimą reikėtų galvoti iš anksto ir ne tik pačiai mamai. Labai svarbu suprasti, ar dvejus metus kūdikį prižiūrinti mama daro tai savo noru, ar neturi kitos galimybės ir tai lemia aplinkybės. Prie to prisideda ir paslaugų prieinamumas bei finansinis aspektas. Tam, kad mamai būtų lengviau „neiškristi iš rinkos“, neatitrūkti nuo aktualijų ir neprarasti pasitikėjimo savo jėgomis, valstybė turėtų užtikrinti, kad ji neliktų vieniša. Tai svarbu ir emocinei bei psichologinei sveikatai.
„Mama, kuri nesulaukia palaikymo iš artimos aplinkos, neturėtų likti viena. Šiuo klausimu gali padėti net keli dalykai. Pirma – darbovietė, kurioje moteris dirbo iki gimdymo. Kvietimas į įmonės renginius, dalinimasis informacija apie tai, kas vyksta darbe, padeda moteriai jaustis reikalinga ir neprarasti kontakto. Antra – svarbu, kad moteris dalyvautų kokios nors bendruomenės veikloje. Prie to prisidėti gali valstybė, savivaldybės, seniūnijos, kaimai ir net ligoninės, kuriose moteris pagimdė. Moterims, kurios išgyvena panašų etapą, įstaigos gali padėti surasti viena kitą ir taip sukurti palaikančias bendruomenes“, – sakė pašnekovė.
Ne mažiau svarbus aspektas – moters finansinis įgalinimas. Jis sprendžia milžinišką Lietuvoje vešinčią ekonominio smurto problemą. Smurtas artimoje aplinkoje tiesiogiai koreliuoja su moters ekonomine priklausomybe – kuo ji didesnė, tuo labiau mažėja smurtas. Situacija gali dar labiau apsunkti atėjus kūdikiui, todėl būtina stiprinti jų finansinę nepriklausomybę ir ekonominę stiprybę.
I. Jablonskė pritarė, kad būnant motinystės atostogose dažnai kyla savivertės krizė, nes aplinkiniai skuba, lekia, veikia įvairius dalykus, o mamos tarsi užsisuka rate su vaiku. Ilgai būnant tokioje situacijoje stipriai paveikiamas pasitikėjimo savimi jausmas, suabejojama profesine kompetencija, turimomis žiniomis.
Ištikus šiai krizei patartina tapti bendruomenės dalimi, kurios vertybės yra tobulėjimas, mokymasis, pagalba viena kitai. Tai reiškia, moteriai naudinga rasti šaltinių ir veiklų, kurios padėtų tobulėti, gilinti žinias. Tokiu būdu natūraliai stiprėja savivertė ir moteris žino, kad kas benutiktų gyvenime, ji išliks darbo rinkoje.
Taip pat yra ne viena organizacija, kur motinystės atostogose esančios darbuotojos paliekamos dalyvauti įmonės veikloje. Tai reiškia, jos gauna visus laiškus, kaip ir kiti, kviečiamos dalyvauti kolegų renginiuose, joms skiriamas biudžetas mokytis ar gilinti žinias, jeigu to nori ir stiprėti, kaip specialistėms. Tokiu būdu įmonės ne tik išlaiko talentą, bet ir jai grįžus sulaukia profesiškai patobulėjusios darbuotojos.
„Mes, moterys, dažnai nuvertiname, ko natūraliai išmokstame būdamos motinystės atostogose. Auginant vaikus dažnai kyla krizės, čia ir dabar reikia reaguoti, keisti planus, spręsti problemas – tai yra produktyvus krizių valdymas. Mamos vienu metu prižiūri krūvą skirtingų dalykų ir vykdo daugybę veiklų – darželiai, būreliai, namai, šeimos planai – tai yra projekto valdymo įgūdžiai. Reikia gebėti susišnekėti su mažu vaiku, kuris dažnai net pats nežino, ko nori arba nemoka to pasakyti – tai bendravimo įgūdžių, emocinio intelekto ir empatijos reikalaujantys įgūdžiai. Atsižvelgimas į tai gali padėti ne tik grįžus į darbo rinką, bet ir sumanius keisti profesiją“, – kalbėjo „WoW University“ įkūrėja.