Pankroko laikas
Startuolius visų pirma vienija idėja, tad vos susibūrę bendraminčiai nė neskaičiuoja darbo laiko. Visgi ateina metas, kai įmonė turi priimti sprendimą, ar idėja gali augti, ir kaip tai daryti toliau.
„Metai treji iš esmės yra toks, galima pavadinti, pankrokas. Visi linksmai dirba, kol neateina tas slenkstis, kai baigiasi pinigai ir arba esi pelningas, arba ne, arba turi augti, arba ne“, – sako „Payseros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Marijus Plančiūnas.
Pašnekovo teigimu, būtent pinigai nulemia tolesnę startuolių veiklą. Tiek tada, jei kas nors veiklą finansuoja, tiek, jei veikla pelninga ir gyvuoja tik iš to, ką uždirba, reikalingas augimas.
„Šiais „pinigų spausdinimo“ laikais gaunama investicijų, kažkas idėja patiki, bet mes kalbame apie labai greitą plėtrą, ir metams bėgant ta plėtra vis greitesnė. Startuolis, kuriame gali būti 10–20 žmonių, turi išaugti iki 100–200 darbuotojų, ir vadovai, kurie galėjo valdyti mažą žmonių grupę, staiga nebesugeba suvaldyti didesnės“, – M. Plančiūnas įvardija, kodėl tenka organizuoti įmonės valdymo komandą.
Pokyčių atnešė ir pandemija
Pašnekovas sako, kad didžiuliame kolektyve kur kas sunkiau palaikyti artimą ryšį su darbuotojais, o jei dar prisimintume pandemiją – darbas daug kur vyko tik nuotoliniu būdu ir daug kur itin retai buvo organizuojami susitikimai su komanda.
„Ką daryti? Tai galima prilyginti paauglio sindromui – reikia praaugti ir suprasti: tai tėra etapas. Vidutinio dydžio įmonės retai būna labai sėkmingos. Apskaičiuota, kad turi pasiekti sinergiją ir masto ekonomiką, – vadinasi, turi diegti procesus, kurie tinkami didelėms įmonėms. Čia ir susiduriama su problema – galime tapti dideliais biurokratais, kurie labiau žiūri popierius, o ne dirba darbą“, – atvirauja M. Plančiūnas.
Visam tam suvaldyti, anot pašnekovo, yra du būdai: vienas jų – brangi metodologija, kurios apstu ir surasti tikrai nesudėtinga. Visgi praktinis patarimas, anot M. Plančiūno, – net ir brangiausias įmonės veiklos valdymo patarėjas vargu ar taps sėkmės pagrindu. Vyras sako, kad kiekviena įmonė turi daug savitumo, ir jis vargu ar tiks pagal bendrus visiems siūlomus metodologijos principus.
Pasak įmonės atstovo, darbuotojai patys renkasi, kaip bendrauti, tad įmonės vidinis valdymas turi būti pritaikytas konkrečiai žmonių grupei. „Tai gali būti vadinamasis genčių principas, kai žmonės buriasi į tam tikras grupuotes be paaiškinimų, kodėl tai gali būti draugas ar ne draugas, pagal mėgstu, nemėgstu principus. Būtent suvokus, kaip tos gentys formuojamos, ir turint iniciatyvinę grupę atskiroms sritims įmonę galima auginti ne vienoje vietoje, o iškart dešimtyje“, – pataria pašnekovas.
M. Plančiūnas sako, kad jo įvardytos „gentys“ – tai komandos, kurios buriasi įgyvendinti projektą ar atlikti kokią nors konkrečią užduotį. Savo įmonėje, anot pašnekovo, jie tokioms komandoms suteikia laisvę ir jos netrukdomos išorės faktorių, kad galėtų visiškai atsiduoti kūrybiniam darbui.
Kolegų palaikymą pašnekovas įvardija taip pat kaip svarbų dalyką. Jei komanda bendrauja ne dėl projekto, o vedama asmeninių interesų, tai įmonėje irgi kuria pridėtinę vertę darbuotojų atmosferai.
Įmonės sėkmė visuomet orientuota į pelną, tačiau pašnekovas siūlo nepamiršti, kad nors rinkoje pinigų kiekis didelis, siekiant joje įsitvirtinti neretai tenka pamiršti pelną. Infliacija, brangstančios paslaugos – visa tai yra dalis ekonomikos, kuri turi įtakos visoms įmonėms.
„Jei man reikėtų apibrėžti, kas yra sėkminga įmonė, sakyčiau taip: jei ji sugeba nuosekliu dinaminiu darbu ar genčių principu auginti savo vertybes ir kurti pelno šaltinius, nesusijusius tiesiogiai, įmonė užaugs ir tikrai bus sėkminga“, – įžvalgomis dalijasi M. Plančiūnas.