Lytis veikia klimatą
Šiaurės ministrų tarybos lyčių lygybės centro Geteborgo universitete analitikas Jimmy Sandas, kartu su penkių Šiaurės šalių mokslininkais nagrinėjo lyčių stereotipus, susijusius su vartojimu ir gyvenimo būdu. Surinkus anksčiau atliktus tyrimus ir jų įžvalgas šia tema, buvo pristatyta apžvalga – „Climate, Gender and Consumption“. Surinkta žinių bazė aiškina ir padeda geriau suprasti, kaip ir kodėl atsiranda lyčių skirtumai, kokią įtaką tai turi klimato kaitai ir kaip lyčių lygybė gali padėti spręsti klimato kaitos problemas.
J. Sando teigimu, atlikus išsamią analizę buvo pastebėta, kad namų ūkių poveikis klimato kaitai labiausiai reiškiasi per transportą, būstą ir mitybą: kaip vykstame į darbą iš jo, kaip ir kokią energiją vartojame buityje bei kokį maistą valgome. Pasirodo, net nesusimąstome, kad kiekvieną šį veiksmą veikia socialinės normos ir stereotipai, kuriuos apibrėžia mums priskirta lytis. Kitaip tariant, lyčių vaidmuo yra tiesiogiai atsakingas už mūsų elgesį, o pastarasis tiesiogiai veikia klimatą.
„Tai daugiausiai susiję su tuo, kaip sutverta mūsų visuomenė – darbo rinka, socialiniai klausimai ir kiti su tuo susiję dalykai, nes tai nustato mūsų, kaip individų, veikimo principus. Pagal tai, kokį gyvenimo būdą mes gyvename, adaptuojame ir keičiame savo vertybes, nes taip yra lengviau nei keisti savo elgesį. Labai didelę įtaką turi ir tai, kaip mūsų asmenybės formuojamos nuo pat mažų dienų – kaip mes auklėjami, remiantis lytimi. Lytis apsprendžia, kas bus rūpestingesnis, labiau domėsis technologijomis ir taip toliau. Būtent dėl to vieni labiau rūpinasi vaikais ir šeima, kiti daugiau dirba ar pasirenka konkrečias profesijas, o tai tiesiogiai veikia klimatą“, – aiškina J. Sandas.
Jei nevalgai mėsos – esi nevyriškas
Mityboje, vienoje iš labiausiai aplinką veikiančių veiksnių, puikiai atsispindi lyčių stereotipai. Atrodytų, kiekvienas esame laisvas ir galime rinktis sveikesnį ir mažiau aplinką žalojantį maistą. Vis dėlto, socialinės normos turi įtakos mūsų pasirinkimams, o mes dažnai to net nesuvokiame – krauname produktus į prekių krepšelius parduotuvėje ir negalvojame, kodėl mūsų pasirinkimai yra būtent tokie.
J. Sandas kartu su kolegomis nagrinėjo mėsos suvartojimą moterų ir vyrų gretose bei išskyrė priežastis, kodėl vieni mėsos suvartoja daugiau, kiti – mažiau. Mėsa įvairių tyrimų duomenimis yra laikoma vienu taršiausių produktų, mat palieka didžiulį CO2 pėdsaką aplinkoje. Tad štai vyrai mėsos ir grūdų suvartoja beveik dvigubai daugiau nei moterys, o aukštesnį išsilavinimą turintys vyrai valgo daugiau ir brangesnę mėsą nei žemesnio išsilavinimo vyrai. O turinčios aukštesnį išsilavinimą moterys suvartoja mažiau mėsos nei turinčios žemesnį išsilavinimą. Kodėl?
„Mėsa dažnai matoma kaip vyriškumo simbolis – jeigu esi vyriškas, tvirtas, turi valgyti mėsą. Tas puikiai atsispindi ir šio tyrimo rėmuose – vyrai žymiai dažniau linkę vartoti ir vartoja didesnį kiekį mėsos, o moterys linkusios valgyti daugiau daržovių ir kitų produktų, kurie yra draugiškesni aplinkai. Vyrai, kurie nori tapti vegetarais ar mažinti mėsos vartojimą, kartais nurodomi kaip nevyriški. Tai – keistas ir vis dar gajus stereotipas“, – aiškina Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja klimato, aplinkos ir skaitmeninimo klausimais Agnė Buraitytė.
Moterų rūpestis namais virsta rūpesčiu planeta
Dar vienas įsišaknijusių socialinių normų pavyzdys – moters vaidmuo visuomenėje, kuris dažniausiai siejamas su rūpesčiu ir globa. Tai savaime suponuoja išvadą, kad moterys dažniausiai rūpinasi buitimi ir šeimos gerove, neretai lieka namuose auginti vaikus arba tam skiria daugiau laiko nei jų partneriai. Galvodamos apie šeimos narių gerbūvį, jos dažniausiai pasižymi tvaresne elgsena – rūpinasi sveika ir mažiau taršia mityba, galvoja apie antrinį daiktų, pavyzdžiui, drabužių panaudojimą, ieško ekonomiškai naudingų sprendimų buityje.
„Asmenys, kurie labiau orientuojasi į vertybę rūpintis kitais, o ne į, sakykime, konkurenciją – linkę labiau vertinti tvarų vystymąsi ir aktyviau domėtis klimato problemomis“, – sako analitikas J. Sandas.
Kalbant apie namų energetinio efektyvumo klausimus ir kokius su tuo susijusius sprendimus priima skirtingos lytys, tyrimų apžvalgoje galima pastebėti, jog už šiuos sprendimus dažniausiai atsakingi vyrai, tačiau ir vėlgi, stereotipiškai, tik todėl, kad dažniau domisi inovacijomis ir technologijomis. Be to, šie sprendimai dažniau yra vienkartiniai.
„Pavyzdžiui, jie namuose diegia tvarius energetikos sprendimus, tokius kaip saulės elektrinės, ar žiūri į hibridinius automobilius, gali vieną kartą pakeisti visas būsto lemputes į tvaresnes. O moterims tai yra labiau kasdienis gyvensenos keitimas – nuo mitybos iki kaip mes perkame, vartojame ir panašiai“, – teigia A. Buraitytė.
Nebijo mesti iššūkio normoms
Transporto srityje pastebimi kontrastai. Viena vertus, vyrai dažniau vairuoja automobilius ir nuvažiuoja didesnius atstumus, kita vertus – jie yra linkę pirkti ir vairuoti naujausias transporto priemones, kurios yra draugiškesnės aplinkai. Kaip pasakoja Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje atstovė, „Climate, Gender and Consumption“ ataskaitoje minimas tyrimas, kuris nurodo, jog vyrai, gyvenantys vieni, išleidžia 70 proc. daugiau pinigų degalams nei moterys, gyvenančios vieno žmogaus namų ūkiuose.
„Galimai vyrai keliauja vis dar daugiau ir sunaudoja daugiau kuro, o moterys dažniau renkasi viešąjį transportą ir kitas alternatyvas. Bet jeigu žiūrime į elektromobilių pirkimą, pavyzdžiui, „Tesla“ prekinį ženklą, žymiai dažniau jį perka vyrai. Tad transporto sektorius yra labai įdomus, nes kol kas daugiau emisijų sukuria vyrai, tačiau matome, kad pokytį galima kurti ir neatsisakant normų, o jas panaudojant klimato naudai ir kitaip komunikuojant bei populiarinant klimatui draugiškus sprendimus, kaip naujos klasės „Teslas“ ir kitus elektromobilius ar hibridines transporto priemones“, – aiškina A. Buraitytė.
Tad apžvelgus šias pagrindines, klimatą labiausiai veikiančias, sritis, galima daryti išvadą, jog moterys yra linkusios labiau įsitraukti į klimato kaitos problemas ir jas spręsti, keisti savo gyvenseną ir gyventi tvariau. Vis dėlto, J. Sandas pabrėžia – šiose lyčių grupėse yra ir tokių asmenų, kurie yra linkę nepaisyti stereotipų ir elgtis kitaip nei būdinga kitiems, tos pačios lyties atstovams.
„Moterys dažniau nerimauja dėl klimato kaitos, tačiau yra ir vyrų, kurie meta iššūkį vyriškosioms normoms ir elgiasi taip pat kaip ir moterys – teikia tam didelę reikšmę bei labiau į tai įsitraukia. Dažnai tai yra vyrai, kurie labiau nei kiti šios lyties atstovai orientuojasi į tokias vertybes, kaip rūpestingumas“, – sako jis.
Sistema mums trukdo keistis
Tad J. Sando teigimu, technologijų plėtra ir individualūs elgesio pokyčiai gali padėti kovoti su klimato kaita, tačiau pagrindinis problemos sprendimo būdas – siekti sisteminių pokyčių visuomenės, o ne konkrečių jos grupių, lygmeniu.
„Literatūros studijos, kuriomis rėmėmės savo ataskaitoje, rodo, jog klimato politika dažnai yra akla lyčių atžvilgiu. Tyrimai parodė, kad kuriant ekologiškas, vadinamąsias žalias darbo vietas, pirmiausia auginamos tos pramonės šakos, kuriose dominuoja vyrai. Pavyzdžiui, jeigu manoma, kad technologijų sektoriuje reikia daugiau darbo vietų, tai darbo rinkoje turi būti nutraukta lyčių segregacija.
Iki šiol pastangos tai keisti davė labai ribotus rezultatus. Klimato iniciatyvos nukreiptos į namų ūkius, pavyzdžiui, skatinant mus pirkti daugiau naudotų daiktų ir rūšiuoti atliekas. Tai reikalauja daugiau neapmokamo darbo namuose. O mes žinome, kad būtent moterys šiam darbui šiandien skiria daugiau savo laiko nei vyrai“, – teigia pašnekovas.
A. Buraitytė atkreipia dėmesį, kad pravartu atkreipti dėmesį į tai, kokias žinutes mums siunčia prekybininkai, įstatymų priėmėjai ir visi kiti, kurie turi galimybę formuoti lyčių vaidmenis ir su tuo susijusius stereotipus.
„Kai aš apie tai svarstau, mėgstu pagalvoti ir apie transportą. Moterys daugiau naudojasi viešuoju transportu, bet į visuomeninį transportą mes turėtume persėsti visi – vyrai taip pat. Tačiau jeigu sistemų kūrėjai ir kelių transporto inžinieriai, kurie dirba šiuo klausimu, yra vyrai ir jie skiria didesnį prioritetą automobiliams, tuomet moterys taip pat persės į automobilius. Ir tada net jeigu ir yra noras elgtis priešingai, sistema mums sukuria nepatogumus“, – sako A. Buraitytė.
Nors tyrimų ataskaita nagrinėjo Šiaurės šalių stereotipus ir lyčių problemas, A. Buraitytės teigimu, šios problemos aiškiai pastebimos ir Lietuvoje.
„Svarbu pastebėti, kad kol kas nė viena šalis, bent jau mūsų Šiaurės ir Baltijos šalių regionuose, nėra pakankamai pažengusi į priekį, nes mes visi turime daryti daugiau ir mes visi turime susiimti – tiek įmonės, tiek politikai, tiek vyrai ir moterys, kad būtume tvaresni ir galėtume gyventi gražiai ir ateityje, o svarbiausia – išlaikyti tas pačias gyvenimo sąlygas“, – aiškina specialistė.
Plačiau apie lyčių poveikį klimato kaitai tyrimo autorius Jimmy Sandas papasakos LOGIN konferencijoje, kuri vyks jau gegužės 11–12 dienomis „LITEXPO“ parodų rūmuose, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje rengiamoje diskusijoje.