Kaip interviu „EuroNews“ sakė projekto „No More Plastic“ įkūrėja R. Mann, svarbiausias momentas gyvenime, atvėręs akis, buvo priartėjusios nelaimės slenkstis – sūnui prasidėjęs ūmus kvėpavimo takų sutrikimas.
„Pabudimas atėjo gana vėlai. Tik tada, kai mano sūnus stipriai susirgo. Vieną naktį skubios pagalbos skyriuje ligoninėje gydytojas man pasakė: „tai yra normalu, tai dėl aplinkos taršos“.
Išgirsti šiuos du žodžius tame pačiame sakinyje man buvo tarsi nukrėtimas elektrošoku. Tuo pačiu klausiau savęs, kaip įmanoma gyventi visuomenėje, kurioje toleruojame tokią taršą ir gyvename joje?“, – teigė R. Mann.
Praėjus metams po šio įvykio Rosalie Mann ėmėsi aktyvios aplinkosauginės veiklos ir 2018 metais įkūrė organizaciją „No More Plastic“, rašo crash.fr.
Šią savaitę į Lietuvą atvykstanti Rosalie Mann progreso ir inovacijų konferencijoje „LOGIN 2024“, kuri vyks gegužės 30–31 dienomis, skaitys pranešimą „Life in plastic: it’s not fantastic“ apie planetos užterštumą plastiku, jo poveikį žmonijai ir aplinkai ir kaip sumažinti plastiko atliekų kiekį.
Pasak moters, imtis aplinkosaugos aktyvizmo paskatino noras sužinoti, kiek daug vaikų suserga dėl aplinkos ir oro užterštumo mikroplastiku ir plastiko nanodalelėmis.
„Daugybė vaikų gimsta jau veikiami aplinkos taršos ir susiduria su astmos priepuoliais, jiems yra sunku kvėpuoti. Vaikai serga tokiomis ligomis, kurių galėtume išvengti, jei negyventume neigdami problemą ir nieko nedarydami“, – teigė R. Mann.
Kaip savo projekto „No More Plastic“ interneto svetainėje rašo R. Mann, mikro ir nanoplastiko šiandien yra visur, jis skverbiasi į įvairiausias aplinkas – nuo vandenyno gelmių iki Antarktidos ledo, kosmoso, sklando ore, lietuje, sniege, virš kalnų ir miestų. Mikro ir nanoplastikas patenka ir į žmogaus ir gyvūnų organizmą. Tyrimai rodo, kad nanoplastikas jau aptinkamas placentoje ir sėklidėse.
Į žmogaus organizmą jis patenka ir per geriamąjį vandenį. Tačiau ne tik smulkios plastiko dalelės yra kenksmingos ar mirtinai pavojingos. Stambūs plastiko gaminiai, patekę į aplinką, žudo gyvūnus. Neseniai negyvų jūrinių vėžlių virškinimo trakte mokslininkai aptiko plastiko gaminių, kurie šiuos gyvūnus pasmerkė siaubingoms kančioms.
Taigi, pasak R. Mann, ateityje būtina ne tik gerokai sumažinti plastiko vartojimą, bet ir apriboti jo gamybą, jei norime apsaugoti ir žmoniją, ir gamtą.
„Vandenynas yra žmonijos turtas, o jo išsaugojimas, apsauga ir atsinaujinimas yra būtini gyvybei Žemėje. Mūsų planeta tiesiog apvyniota plastiku. Nors yra, kas šį laikmetį vadina skaitmeniniu amžiumi, bet tiksliau būtų apibūdinti kaip plastiko amžių.
Plastikas išlieka neribotą laiką, skaidydamasis į smulkias daleles, kurios atmosferoje, vandenyne ir dirvožemyje išlieka šimtmečius.
Ši plačiai paplitusi plastiko tarša yra vienas didžiausių mūsų eros aplinkosaugos iššūkių, problema aktuali mums visiems – nepriklausomai nuo mūsų įsitikinimų, lyties, pasaulio suvokimo, skonio ir požiūrių skirtumų, nes grėsmė kyla visai gyvybei Žemėje.
Jei nesiimsime konkrečių veiksmų dabar, ne 2030 m., ne 2040 m., plastiko tarša uždusins vandenyną ir visą mūsų aplinką, o kartu su juo ir žmogų.
Plastikas yra pavojingas ir toksiškas per visą savo gyvavimo ciklą, todėl kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Todėl turime veikti dabar ir imtis išradingų priemonių, kad užkirstume kelią šiai nelaimei“, – teigia R. Mann.
Progreso ir inovacijų konferencijoje „LOGIN 2024“, kuri vyks gegužės 30–31 dienomis, skaitys pranešimą „Life in plastic: it’s not fantastic“.