Vilniuje vykstančioje „Login 2013” konferencijoje B. Lansdorpas patikino, kad atrankoje, kuri prasidės dar šiais metais galės dalyvauti kiekvienas, pilnametystės sulaukęs Žemės gyventojas.
Kompetentingi ekspertai atrinks šiai misijai tinkančius asmenis, kurie susitiks ir turės pokalbius su regioniniais atrankos komitetais. Į antrą turą pateks jau tik kvalifikuoti gyventi Marso kolonijoje žmonės. Tuomet, organizuojant realybės šou televizijoje, šalies gyventojai atrinks jų manymu geriausius atstovus šiai misijai iš savo valstybės.
Vėliau tarpusavyje konkuruos sudarytos komandos ir nugalėtojai bus atrinkti pasauliniu mastu rengiant balsavimą. B. Lansdorpas įsitikinęs, kad pirmieji gyventojai Marsui turi būti atrinkti demokratiniu būdu. Jie pagal planą turėtų paaiškėti 2015 m. O 2050 m. Marse gyvenantys žmonės turėtų paskelbti savo nepriklausomybę.
Svarbu, kad galėtų įveikti iššūkius,
Savo idėja įtikėjęs olandas teigė, kad pirmaisiais gyventojais Marse gali tapti beveik kiekvienas. Atrinkti asmenys bus septynerius metus treniruojami ir ruošiami kelionei ir gyvenimui kitoje planetoje. Per šiuos metus jie galės įgyti visas reikalingas išgyvenimui žinias – medicinines, technologines, argronomines.
Projekto autorius teigė, kad norint būti atrinktam į pirmąją koloniją Marse svarbiausia komandinis darbas ir psichologiniai sugebėjimai.
Po dešimt metų į Marsą nugabenti pirmieji keturi žmonės porą metų gyvens vieni ir tik po jų sulauks naujų keturių gyventojų. Todėl iššūkiai laukia nemaži.
Taip pat itin svarbus darbštumas – gyventojams reikės patiems užsiauginti maistą.
Negrįžimas – ne bėda, tokios patirties jau yra
„Mūsų laukia naujas istorijos lapas. Žmogus yra tyrinėtojas. Šimtus metų tyrinėjome Žemę ir apgyvendinome visus žemynus. Tai kodėl negalime žengti kito žingsnio?“, - retoriškai klausė idėjos autorius.
B. Lansdorpas teigė, kad „Mars-One“ projektą būtų galima įgyvendinti nors ir šiandien: visos technologijos, reikalingos nuvykti ir išgyventi Marse, jau yra sukurtos. Tereikia pinigų.
„Techniškai tai yra įmanoma. Jau pradėsime techninės įrangos kūrimo darbus. Mūsų nedomina naujų technologijų išradimas. Mes žinome, kad projektą galima įgyvendinti jau su tuo, kas sukurta. Todėl tai leidžia viską padaryti greičiau ir pigiau“, - „Login 2013” konferencijoje kalbėjo olandas.
Pirmosios kolonijos Marse organizatorius į visą projekto techninę pusę žiūri kaip į dėlionę: iš visų jau esančių įrenginių tereikia sudėlioti visas dalis ir užbaigti projektą.
„Tačiau yra kol kas viena dėlionės detalė, kurios dar nėra – tai grįžimo. Todėl mes ją užmirštame ir į savo projektą neįtraukiame“, - šiek tiek išgąsdino renginio dalyvis.
Pasak B. Lansdorpo, tai nėra jokia bėda – tereikia prisiminti, kaip į Ameriką iš Europos prieš šimtmetį emigruodavo žmonės, žinodami, kad niekada negrįš į gimtąją žemę, tačiau vis vien ryždavosi savo kelionėms.
Projektas dar neįgyvendintas, o jau keičia žmonių gyvenimus
Olandas pripažino, kad visgi jo idėja nėra altruistinė – jis šio projekto ėmėsi dėl savanaudiškų paskatų – jis pats labai norėjo į Marsą.
Dabar B. Lansdorpas teigia, kad į Marsą nevyks – sutiko gyvenimo draugę, kurios kelionė į vieną pusę nežavi, tačiau jis pastebėjo, kad nors idėja nepakeis jo gyvenimo, tai jau nutiko kitiems žmonėms.
„Kai tik pradėjo sklisti informacija apie šį projektą, sulaukėme 10 tūkst. elektroninių laiškų iš viso pasaulio. Žmonės teigė, kad nori vykti“, - pasakojo konferencijos svečias.
Dar labiau idėjos autorių nustebino tie laiškai, kuriuose buvo matyti, kad vien idėja keičia žmonių gyvenimus.
„Nuostabu, kai kažką pradedi dėl savanaudiškų paskatų, o viskas baigiasi kitaip“, - teigė jis.
Pasak „Mars-One“ įkūrėjo, į jį kreipėsi JAV gyvenantis 65 m. viršsvorio turintis gyventojas, kuris nusprendė mesti svorį vien tam, kad sulauktų, kol pirmieji žmonės apsigyvens Marse.
Taip pat už širdies olandą sugriebė brito istorija, kuris laiške pasakojo, kad metė studijas, tačiau sužinojęs apie idėją žada vėl studijuoti, nes dabar mato prasmę.
„Mars-One“ skaičiavimu, projektas turėtų kainuoti 6 mlrd. dolerių į planetą išsiųsti pirmus keturis žmones, vėliau kiekvienas papildomas ketvertukas kainuotų po 4 mlrd. dolerių.
B. Lansdorpas taip pat yra sugalvojęs idėją, iš kur šių pinigų gauti. Vyras tiki, kad jei Olimpinės žaidynės per tris savaites gali gauti 4 mlrd. dolerių pajamų, toks projektas, kaip Marso užkariavimas, turėtų pritraukti viso pasaulio dėmesį ir milžiniškas reklamos pajamas.
DELFI savo skaitytojams, kurie nespėjo įsigyti bilietų arba negali atvykti konferencijos pranešimų stebėti gyvai, siūlo šių pranešimų transliacijas matyti tiesiogiai internetu: