Išmanus šlamštas
Tačiau naująjį išmanų žadintuvą, tikina jis, naudojo tik savaitę. „Pirmiausia, reikėjo jį prijungti prie savo telefono, o tai užtruko, nes jis prisijungdavo ne tiesiogiai, o per kažkokius serverius. Viena iš jo funkcijų – stebėti, kaip mes miegame naktį. O kas nutinka, jei jūsų antroji pusė užmiega anksčiau nei jūs ir žadintuvas pradeda fiksuoti ne to žmogaus miegą?
Jis taip pat spalvotų švieselių pagalbą parodo, kada galite miegoti. Pavyzdžiui, jei kambaryje šviesu, įjungta šviesa, jis rodo, kad negalite miegoti. Aš juk tą pats žinau! Sense fiksuoja, jei pabundate naktį ir bando nustatyti, kodėl. Tam, kad veiktų ši funkcija, jūs turite leisti jam įrašyti garsus. Aš nenoriu, kad kas nors įrašinėtų, kas vyksta mano miegamajame“, – nusijuokia A. Itzkovitch.
Turtingų žmonių sprendimai blogesni nei pati problema
„Sprendimai, kurie yra skirti turtingiems žmonėms būna blogesni nei sprendžiamos problemos. Dauguma kompanijų viską nori paversti išmaniais prietaisais. Pavyzdžiui, ši gertuvė, kuri bendrauja su vaikais ir net paklausia, kiek jie laiko gali nekvėpuoti. Tikrai nieko blogo dėl tokio pasiūlymo nenutiks“, – sarkastiškai sako A. Itzkovotch.
Pranešėjo įsitikinimu, bandymai prietaisus paversti išmaniais primena 1865 metų fakso brėžinius – tada niekas nesuprato, kaip tai veikiam ir kam to reikia. „Google Glass“ idėja neprigijo. Tačiau po 20 metų mes žiūrėsime į šio produkto nuotraukas ir matysime, kad tai tebuvo ateities idėjų prototipas“, – įsitikinęs dizaineris.
Svarbiausia – nauda
Tačiau A. Itzkovitch tokiai šių dienų kūrėjų problemai turi sprendimą. „Reikia atsakyti į šiuos tris klausimus: daiktas yra naudingas, tinkamas naudojimui ir ar žmonės jį naudoja? Jei tai nėra šių trijų dalykų, tai jūsų daiktas yra blogas. Kūrėjų darbas yra ne tik sukurti tą daiktą, bet ir pasirūpinti, kad jis kurtų vertę“, – teigia pranešėjas.
Kitas jo siūlomas gero išradimo pavyzdys: inhaliatorius, kuris renka informacija kada, kiek ir kur buvo panaudotas. Anot A. Itzkovitch, informacija yra siunčiama miesto savivaldybėms ir taip jos gali stebėti visuomenės sveikatą bei vietas, kuriose yra padidėjęs užterštumas.
„Dar paprastesnis pavyzdys: žingsniamačiai. Jie fiksuoja žmogaus aktyvumą, bet jų papildoma pridėtinė vertė – gyvenimo stiliaus keitimas“, – sako A. Itzkovitch.
Anot jo, atsakomybė, kad išmanūs daiktai būtų išmanūs tenka ne patiems daiktams, o jų kūrėjams. „Pirmiausia, tai priklauso nuo mūsų: dizainerių, kūrėjų, verslininkų. Mes naudojame savo įgūdžius, kad sukurtume šiuos daiktus. Kuriame vertę, keičiame pasaulį. Tai, ką atnešate į pasaulį yra jūsų palikimas, kuris pergyvens jus. Tikriausiai nenorite, kad tai būtų toks šlamštas“.