Šią temą konferencijoje gvildens ir mitybos ekspertė, biomedicinos mokslų daktarė Indrė Aleknavičienė, kuri skaitys pranešimą tema: „Žarnyno mikrobiotos reikšmė sveikam senėjimui ir ilgaamžiškumui“.
Kaip teigia I. Aleknavičienė, žarnyno mikrobiota yra sudėtinga mikroorganizmų bendruomenė, gyvenanti mūsų virškinimo trakte, apimanti trilijonus bakterijų, virusų, grybų, pirmuonių ir archėjų.
„Ji atlieka daugybę svarbių funkcijų, tarp kurių yra virškinimas ir maistinių medžiagų įsisavinimas, imuninės sistemos veiklos palaikymas ir teisingo imuninio atsako moduliavimas, metabolizmo reguliavimas, apsauga nuo patogenų bei psichinės sveikatos palaikymas“, – sako mokslininkė.
Anot jos, mikrobiota padeda skaidyti maistą, kurio mūsų organizmas pats suvirškinti negali, ir mainais už jas mums išskiria naudingas medžiagas, tokias kaip vitaminai, trumpųjų grandinių riebiosios rūgštys ir kt.
„Ji sąveikauja su imunine sistema, padeda formuoti imuninį atsaką ir apsaugo nuo patogeninių organizmų. Be to, mikrobiota dalyvauja energijos apykaitoje, lipidų ir gliukozės metabolizme, taip pat gali turėti įtakos smegenų veiklai ir nuotaikai per vadinamąją „žarnyno-smegenų ašį“. Iš tiesų, sunku rasti organizme procesų, kuries nedarytų įtakos žarnyno mikrobiota“, – dėsto pašnekovė.
Pasak jos, norint palaikyti ir stiprinti žarnyno mikrobiotą, svarbu laikytis tam tikrų mitybos ir gyvenimo būdo rekomendacijų.
„Reikia valgyti įvairų ir subalansuotą maistą, ypač daug vaisių, daržovių, grūdų ir ankštinių augalų, kurie yra geri prebiotikų (skaidulų) šaltiniai. Probiotikai – gyvos bakterijos, esančios fermentuotuose produktuose, tokiuose kaip jogurtas, kefyras, raugintos daržovės – taip pat gali teigiamai veikti mikrobiotą. Labai naudinga valgyti maistą, turtingą polifenoliais. Tai ir arbata, kava, tamsios uogos, riešutai ir šokoladas, natūralūs prieskoniai ir žolelės. Šiuose produktuose randami polifenoliniai junginiai padeda augti naudingoms bakterijoms“, – vardija I. Aleknavičienė.
Taip pat, anot jos, labai svarbu riboti perdirbtą maistą, kuris dažnai turi daug cukraus, druskos ir konservantų, galinčių neigiamai paveikti mikrobiotą.
„Kitas svarbus momentas – antibiotikų vartojimas. Antibiotikus reikia vartoti tik esant būtinybei ir pagal gydytojo nurodymus, nes jie gali sunaikinti ne tik patogenines, bet ir naudingas bakterijas“, – perspėja biomedicinos mokslų daktarė.
Ji pabrėžia, kad sveika žarnyno mikrobiota labai svarbi sveikam senėjimui ir turi teigiamą poveikį ilgaamžiškumui.
„Jos gaminami cheminiai junginiai, pvz., trumposios grandinės riebiosios rūgštys, gali padėti reikšmingai sumažinti lėtinį organizmo uždegimą, kuris yra susijęs su daugeliu lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, vėžys. Kadangi žarnyno mikrobiota gali daryti įtaką smegenų veiklai ir nuotaikai, ji taip pat gali turėti įtakos kognityvinei funkcijai ir sumažinti neurodegeneracinių ligų riziką“, – teigia ji.
Visgi, kaip sako mokslininkė, šių ligų prevencija išlieka aktualiausiu klausimu, siekiant ilgo ir sveiko gyvenimo, nes šiuo metu tai vis dar yra pagrindinės prastos gyvenimo kokybės ir mirties priežastys.
„Gerai subalansuota mikrobiota padeda reguliuoti medžiagų apykaitą ir apsaugo nuo metabolinių sutrikimų, tokių kaip nutukimas ir II tipo diabetas. Sveika mikrobiota palaiko stiprią imuninę sistemą, kuri padeda kovoti su ligomis ir infekcijomis“, – pabrėžia ji.