Šią temą konferencijoje gvildens ir „Pjaunu grybą“ bendraįkūrėjas Tomas Varnas, kuris skaitys pranešimą tema: „Ar grybai skirti tik uošvienei?“.
Anot jo, joks kitas dalykas žmonijos istorijoje neturėjo tokios įtakos žmogaus gyvenimo trukmei nei grybai.
„Turiu omenyje antibiotikų revoliuciją, kuri vidutiniškai mūsų gyvenimo trukmę prailgino apie du-tris dešimtmečius. Ir čia net nekalbu tik apie bakterinius susirgimus, šiuolaikinėje medicinoje be antibiotikų nebūtų įmanoma atlikti nemažai šiai dienai paprastų chirurginių procedūrų“, – komentuoja T. Varnas.
Jis teigia, kad širdies ir kraujagyslių ligos taip pat yra viena pagrindinių mirštamumo pasaulyje priežasčių, o tam dažnai įtakos turi cholesterolio rodikliai.
„Kaip žinia, šiandien numeris vienas vaistas yra statinai, kurie, beje, taip pat yra gaunami iš grybų. Tikriausiai nedaugelis žino, kad vieną didžiausių natūralaus statino – lovastatino koncentracijų iš visų grybų, turi ir mūsų miškuose auganti gluosninė (pilkoji) kreivabudė“, – teigia pašnekovas.
Pasak jo, iš visų pasaulyje mums žinomų grybų (apie 2,5 milijono), atrasta tik nedidelė dalis (apie 155 tūkst.), daugiausia tai yra įvairūs mikrogybai.
„Mokslininkai kasmet atranda apie 2,5 tūkst. naujų grybų rūšių, jų medicininis ir vaistinis potencialas yra milžiniškas. Šiandien galime stebėti tikrą grybų revoliuciją, kai įvairios iš grybų ekstrahuojamos medžiagos tiriamos tokioms nepagydomoms ligoms kaip onkologija, neurodegeneracinėms ligoms kaip Parkinsono liga, Alzheimerio liga, demencija ir kt. gydymui“, – vardija T. Varnas.
Vis dėlto, jis priduria, kad grybų naudai sužinoti būtina atlikti dar daugybę tyrimų, ypač su žmonėmis.
„2021 m. publikuotoje itin didelės apimties studijoje Jungtinėse Valstijose metu buvo kelis dešimtmečius tiriami daugiau nei 15 tūkst. amerikiečių mitybos įpročiai ir nustatytas 16 proc. mažesnis mirštamumo rodiklis žmonių, kurie į savo mitybos racioną buvo įtraukę grybus bei 35 proc. mažesnis mirštamumo rodiklis, kai vieną kartą per parą perdirbtos mėsos produktai buvo keičiami grybais“, – dėsto pašnekovas.
Jis teigia, kad yra daug įdomių faktų apie grybus – ateityje būdami miške pagalvokite, kad tai, ką mes matome ir renkame miške, yra tik maža dalis.
„Po žeme slypi ištisi medžių šaknis jungiantys grybienos tinklai, jungiantys visą mišką, besitęsiantys šimtais kilometrų. Tas baravykas, kurį jūs parsinešate namo, iš principo yra tas pats, kaip nuo obels medžio nuskintas užaugęs obuolys, moksliškai tai vadinama grybo „vaisiakūniu“.
Dar įdomiau tai, kad jei rytoj grybai išnyktų, pasaulis būtų palaidotas po nukritusiais medžiais, gyvūnų liekanomis ir greičiausiai mirtume iš bado dėl nederlingo dirvožemio, kadangi augalų šaknys veikia simbiozėje su grybais“, – teigia T. Varnas.