Populiarus „TikTok“ veikėjas pasisakė viešai
Eidamas gatve 27 metų Charlesas McBryde'as iš Kalifornijos pakėlė išmanųjį telefoną, pažvelgė į kamerą ir paspaudė įrašymo mygtuką: „Gerai, „TikTok“, man reikia jūsų pagalbos.“
Įdomūs jo vaizdo įrašai „TikTok“ apie naujienas, istoriją ir politiką subūrė daugiau nei 150 000 sekėjų. Aptariamame vaizdo įraše, įrašytame 2021 m. spalį, Charlesas nusprendė, kad laikas prisipažinti.
„Aš esu klimato pasmerkėjas (angl. climate doomer), – sakė jis. – Nuo 2019 m. tikėjau, kad beveik nieko negalime padaryti, jog iš tikrųjų pakeistume klimato kaitą pasauliniu mastu.“
Klimato pasmerkimas yra mintis, kad mes jau nebegalime nieko padaryti dėl visuotinio atšilimo, ir yra didelė tikimybė, jog žmonija išnyks.
Tai neteisinga, teigia mokslininkai, tačiau šis ginčas internete vis spartėja.
Charlesas prisipažino, kad jautėsi priblokštas, nerimaujantis ir prislėgtas dėl visuotinio planetos atšilimo, tačiau vėliau paprašė „TikTok“ aktyvistų ir mokslininkų suteikti jam vilties: „Įtikinkite mane, kad yra kažkas, dėl ko verta kovoti, kad galiausiai galime pasiekti pergalę, net jei tai laikina.“
Ir neilgai trukus į jo prašymą buvo atsiliepta.
Nereiškia, kad pasaulis baigsis, bet mes turime veikti
Alaina Wood yra tvarumo mokslininkė, įsikūrusi Tenesyje. „TikTok“ ji žinoma kaip „šiukšlių karalienė“. Pažiūrėjusi Charleso vaizdo įrašą, moteris paskelbė atsakymą – paprastai paaiškino, kodėl jis klydo. Alaina įprato mesti iššūkius, kai susiduria su klimato pasmerkimu, ir vykdo misiją, norėdama nuraminti žmones, kad dar nėra per vėlu.
„Žmonės atsisako aktyvios kovos, nes galvoja „aš nebegaliu to sutvarkyti... tai per daug...“ arba „jei jau tikrai per vėlu, kodėl aš stengiuosi?“ Ji sako, kad pasmerkimas galiausiai sukelia neveiklumą, o tai yra priešinga tam, ko norime.
Klimato mokslininkė dr. Friederike Otto, dirbanti su JT tarpvyriausybine klimato kaitos grupe, sako: „Nemanau, kad būtų naudinga apsimesti, jog klimato kaita sukels žmonijos išnykimą.“
Naujausioje savo ataskaitoje IPCC ji išdėstė išsamų planą, kuris, jos manymu, galėtų padėti pasauliui išvengti blogiausių kylančios temperatūros padarinių. Tai apima greitą, išsamų ir neatidėliotiną šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, kuris sulaiko saulės šilumą ir daro planetą karštesnę, mažinimą.
„Negalima paneigti, kad visame pasaulyje vyksta dideli pokyčiai, o kai kurie iš jų yra negrįžtami. Tačiau tai nereiškia, kad pasaulis baigsis. Mes turime prisitaikyti ir nustoti teršti aplinką“, – sako dr. Otto.
Vyro nuomonę suformavo išgirsta kalba
Praėjusiais metais JAV „Pew“ tyrimų centras atliko apklausą, daugiausia dėmesio skirdamas požiūriui į klimato kaitą. Didžioji dauguma 17 šalių atstovavusių respondentų teigė norintys pakeisti savo gyvenimo būdą, kad išspręstų problemą.
Tačiau paklausti, ar yra įsitikinę, kad klimato veiksmai žymiai sumažins visuotinio atšilimo padarinius, daugiau nei pusė atsakė, jog mažai tiki arba netiki.
Pasmerkimas paliečia ir perdeda beviltiškumo jausmą. Kalbant apie Charlesą, viskas prasidėjo nuo „Reddit“ bendruomenės, kur buvo kalbama apie galimą civilizacijos žlugimą.
„Apokaliptiškiausia kalba, kurią aš radau, – buvusių klimato mokslininkų“, – sako Charlesas. Klausimas, ar tos kalbos buvo tikrų mokslininkų, ar skleidžiančių dezinformaciją, bet tai privedė vyrą prie minties, kad jau per vėlu ką nors keisti.
Fatališką humorą „TikTok“ vartotojai kartais interpretuoja kaip faktą
„TikTok“ taisyklės draudžia dezinformaciją, kuri daro žalą. Įmonei buvo išsiųsta keletas vaizdo įrašų, kuriuos tvarumo mokslininkė A. Wood anksčiau demaskavo. Nenustatyta, kad būtų pažeistos taisyklės.
„TikTok“ teigia, kad dirba su akredituotais faktų tikrintojais, jog „apribotų melagingos ar klaidinančios informacijos apie klimatą plitimą“.
Nors gali būti įvairių formų, A. Wood sako, kad klimato pasmerkimas ypač populiarus tarp jaunų žmonių.
„Yra klimato išsaugojimo aktyvistų, ir jie bijo. Jie nori pokyčių, bet mano, kad, norint tai padaryti, reikia skleisti baime grįstą turinį“, – sako ji.
„Taip pat yra žmonių, kurie žino, jog baimė apskritai plinta, ir jie tiesiog seka tendencijas, net jei nebūtinai supranta mokslą. Aš peržiūrėjau keletą tokių vaizdo įrašų. Juose visada būna jaunų žmonių, kurie reiškia neviltį dėl ateities. Pavyzdžiui, jauna moteris sako nežinanti, ką nori veikti su savo gyvenimu ir kodėl turėtų planuoti, jeigu iki 2050 metų dauguma mūsų turėtų būti po vandeniu dėl visuotinio atšilimo. Svarbu, ką iš tikrųjų mums sako klimato mokslininkai. Dažnai tai yra fatališkas humoras, tačiau „TikTok“ vartotojai jį interpretuoja kaip faktą“, – pastebi tvarumo mokslininkė.
Tvarumas leidžia pasiekti ir geresnių finansinių rezultatų
Natūralu, kad jauni žmonės suabejoja realiomis savo galimybėmis pakeisti pasaulį ir padaryti jį tvaresnį.
Manoma, kad per 20 metų pasaulio gyventojų skaičius išaugs iki 9 milijardų, nuolat didėja energijos poreikis, o tai daro didžiulį poveikį mūsų pasauliniam klimatui. Norėdami su tuo kovoti per tą patį laikotarpį turime tapti neutralūs kalbant apie anglies dioksido kiekį, ir masiškai pereiti prie ekologiškos bei atsinaujinančios energijos, rašoma marketscreener.com, „Schneider Electric“ pranešime.
Pavyzdžiui, šiandien elektra sudaro tik 20 proc. mūsų suvartojamos energijos, tačiau per ateinančius 20 metų elektra sudarys mažiausiai 40 proc. suvartojamos energijos ir bus daug labiau atsinaujinanti. Ši pažanga turės didelį poveikį pasaulinei tiekimo grandinei.
Kalbant apie klimato kaitos problemą, vartotojai daugiau dėmesio skiria tvarumui. Visiems pagrįstai labiau rūpinantis aplinka, pokalbiai apie tvarumą iš esmės pasikeitė.
Žmonės, priimdami pirkimo sprendimus, dažniau atsižvelgia į tvarumą ir kitus socialinės atsakomybės veiksnius. Yra įvairių tyrimų, kad tvarių produktų rinka sparčiai auga ir apima visus sektorius nuo gamybos iki finansų ir net asmeninės bankininkystės. Vienas 2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad 48 proc. JAV vartotojų ir 75 proc. tūkstantmečio amžiaus žmonių teigė tikrai arba tikriausiai pakeisiantys savo pirkimo įpročius, jog sumažintų poveikį aplinkai.
Tokia visiškai nauja perspektyva skatina pramonės rinkas. Gamintojai turi apsvarstyti, kaip galėtų pakeisti savo veiklą, kad būtų pastebėti šie pirkėjai ir jų etika pagrįsti pirkimo sprendimai.
Tvariausios pasaulyje korporacijos vadovas: turime būti 3 kartus ambicingesni
Praėjusių metų pradžioje energijos valdymo ir automatizavimo skaitmeninės transformacijos lyderė „Schneider Electric“ „Corporate Knights“ buvo pripažinta tvariausia pasaulio korporacija.
Įmonė nuolat siekia didinti tvarumą ir įtrauktį pasauliniu lygiu, stengiasi paspartinti tvarią pažangą visose pramonės šakose ir bendruomenėse. Jos tikslas yra suteikti visiems galimybę maksimaliai išnaudoti energiją ir išteklius, mažinant atotrūkį tarp tvarumo ir pažangos. Tikslai kurti tvarią ateitį suderinti su Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslais.
„Schneider“ tvarumo poveikio (SSI) programa, paremta šešiais ilgalaikiais įsipareigojimais ir apimanti 2021–2025 m., žada gerokai paspartinti ankstesnių tikslų įgyvendinimą. Įmonė pabrėžia, kad labiau nei bet kada svarbu suburti lyderius, kurie galėtų imtis pasaulinių tvarios energijos iniciatyvų ir įdiegti naujausias technologijas, jog būtų užtikrinta ekologiška ateitis.
Finance.yahoo.com „Schneider Electric“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Jeanas Pascalis Tricoire'as sako, kad turime būti bent 3 kartus ambicingesni, jog iki 2030 m. pasiektume savo 2050 m. klimato tikslus. Gera žinia ta, kad šiandienos technologijų pakanka, jei imsimės veiksmų dabar ir sutelksime dėmesį į tai, kas gali realiai sumažinti poveikį iki 2030 m.
Pasak įmonės vadovo, jų rezultatai rodo, kad reikia imtis trijų pagrindinių veiksmų. Reikėtų iš naujo sutelkti dėmesį į sektorius, kuriuos lengva sumažinti. Pasauliniame diskurse daug dėmesio skiriama būtinybei sumažinti išmetamų teršalų kiekį, susidarantį iš sunkiai mažinamų sektorių, tokių kaip sunkioji pramonė ir tolimųjų reisų laivyba. Nors pažangūs sprendimai šiose srityse bus labai svarbūs norint iki 2050 m. pasiekti grynąjį nulį, jie dar nėra pritaikyti plačiu mastu. Taigi iki 2030 m. reikia stengtis labiau naudoti jau sukurtas žaliąsias technologijas.
Verslas turi atlikti didesnį vaidmenį sprendžiant 2030 m. klimato kaitos iššūkį. Veiksmingų vertės grandinių kūrimas bus labai svarbus siekiant užtikrinti, kad būtų pakankamai įdiegtos ekologiškesnės technologijos. Siekdamos tai palengvinti, didelės korporacijos turi paspartinti savo aplinkosaugos ambicijas rengiantis iki 2030 m. ir remti mažas bei vidutines įmones tiekimo grandinėse, kad jos taip pat sumažintų išmetamų teršalų kiekį.
Vyriausybės turi modernizuoti politikos sistemas, kad būtų lengviau įgyvendinti anglies dioksido mažinimo tikslus. Dabartinėse teisės aktų sistemose dažnai tyliai skatinama naudoti mažiau aplinkai nekenksmingus gaminius arba kuro šaltinius. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje elektros energijos vartojimo apmokestinimo tarifai vidutiniškai keturis kartus didesni nei už ekvivalentišką dujų naudojimą. Turėtų būti priimtos bendros sistemos, kurios padėtų nukreipti investicijas, stebėti pažangą ir apdovanoti aplinką tausojančių produktų ir praktikos taikytojus.
Vadovas teikia, kad iššūkis, su kuriuo susiduriame nuo dabar iki 2030 m., didžiulis. Tačiau sprendimų, kaip tai įveikti, yra. Belieka veikti greičiau ir nedvejojant.
