– „Pavargau, nors pats nežinau nuo ko“ – dažnam pažįstama būsena. Kaip paaiškinti emocinio nuovargio sąvoką? Nuo ko jis dažniausiai atsiranda?

– Nuovargis atsiranda bet kada, kai be pertraukų užsiimame gana vienoda veikla. Svarbu nepamiršti, kad tai gali būti ne tik sėdėjimas ar bėgimas: visą dieną įtemptai galvojus, pavargsime protiškai, visą dieną liūdėjus arba džiūgaujant – pavargsime emociškai. Kiekvienai fizinei ar psichinei veiklai palaikyti reikia resursų ir jokie resursai nėra bedugniai. Resursams išsekus jaučiame nuovargį. Ne, tai nereiškia, kad yra kažkokie „emocijų degalai“, kurių reikia gauti su maistu ar iš saulės, tačiau principas toks – bet kokioje ilgai trunkančioje veikloje reikia pertraukų, kitaip imame nuvargti.

– Kaip pailsėti, kuomet net, rodos, fiziškai ilsintis, emocinis nuovargis neapleidžia?

– Kiekvienai nuovargio rūšiai reikia atitinkamos rūšies poilsio. Jei pavargote nuo įtampos, nuo nerimo – reikia emocinio poilsio, reikia veiklos ar minčių, kurias lydės visai kitokios emocijos, negu tos, nuo kurių pavargote. Reikia pokyčio, pertraukos tame, kas jus vargino. Jei emocijos buvo intensyvios – reikia ramybės, jei pavargote nuo nieko neveikimo (nes iš to kylantis nuobodulys, bejėgiškumo jausmas irgi vargina) – reikia emocinių fejerverkų ir karnavalo. Pokyčio metu dėmesys susimobilizuoja į naują dėmesio objektą, todėl prieš tai vykę procesai gali sustoti ir jiems skirti resursai gali būti atstatomi. Jei fiziškai ilsintis, toliau savo minčių girnomis malate tą patį nerimą keliantį klausimą – tai varginusios veiklos nesustabdėte, todėl poilsis nevyksta. Bent trumpam reikėtų užsiimti tuo, kas jums nerimo nekelia, kad ir išplaukite indus.

Monika Kuzminskaitė

– Technologijos, miegas, maistas ir emocinis nuovargis – kaip visa tai susiję? Kaip patartumėte tinkamai atsiriboti nuo „ekrano“, kad žmogus pailsėtų ir sykiu nejustų tos „o gal ką praleisiu“ įtampos? Juk turime įprotį nuolat tikrinti virtualių naujienų srautus.

– Technologijos, miegas, maistas, nuovargis, taip pat bendra fizinė ir psichinė sveikata, aplinkos veiksniai – viska yra tarpusavyje susiję. Mus veikia visas šių veiksnių derinys. Pakeitus vieną elementą šioje sistemoje, bendras paveikslas šiek tiek pasikeis ir, tikėtina, grįš atgal, nes kiekviena sistema siekia likti pusiausvyroje. Kalbant apie ekraną konkrečiau, daugiau dėmesio reikėtų skirti tam, ką iš tiesų praleisime, nepamatę vienos ar kitos notifikacijos. Reikėtų leisti mintyse praslinkti pirmai, impulsyviai minčiai apie tai, kad mūsų pasaulis, toks, kaip jį žinome, sugrius, nes tai dar nėra pakankamai tikslu. Kas iš tiesų jums, šiandien, nutiks? Daugiausiai nerimo kelia neįvardintos grėsmės, nežinomybė. Tai, kad grėsmių nėra – jau raminanti mintis. Jei nepavyksta suprasti – visai verta vienai dienai nuo visų įprastinių notifikacijų „lašelinių“ atsijungti ir pasitikrinti savo katastrofiškas prognozes – žinoma, dieną skiriant ne tam, kad nuolat sau kartotumėte, jog negaunate įprastinio srauto, bet užsiimant jums malonia ir prasminga veikla. Absoliučiai daugumai žmonių per tokią dieną nenutinka visiškai nieko blogo, o tai jau geras pagrindas pagalvoti, ar jums tikrai reikia visą laiką laikyti save ant tokių adatų. Gal tai - tik įprotis, kuris kelia stresą ir kuria reikalingumo ir užimtumo iliuziją.

– Stresas – dažno šiuolaikinio žmogaus palydovas. Visiems tinkamo metodo tikriausiai nėra, tačiau gal turite paprastų praktinių patarimų, kaip kartais galėtume paspausti „išjungtimo“ mygtuką ir atsipalaiduoti?

– Visiems tinkamo metodo tikrai nėra, nes žmonės stresuoja dėl įvairiausių priežasčių, o pasakyti „nestresuokit“ būtų tikrai per mažai pagalbos. Nepaisant to, svarbu suprasti, kas yra jūsų asmeniniai streso šaltiniai, suprasti, ką iš šių stresą keliančių aplinkybių galite valdyti ir spręsti, o ko ne. Pirmosioms – planuoti ir vykdyti žingsnius, tuo tarpu mintis apie antrąsias ryžtingai ir sistemingai keisti mintimis apie dalykus, kuriuos galite keisti. Tai daryti reikėtų taip dažnai, kaip reikia, kad ir kelis kartus per dieną. Leidimas sau veikti stiprioje, kontroliuojančioje pozicijoje – kai sprendžiate kylančias problemas, kai dėmesį sutelkiate į progresą, o ne į tikslą – iš esmės keičia nuostatą į visą situaciją ir leidžia mobilizuoti visas jūsų jėgas prasmingai veiklai. „Off“ mygtukas nėra geriausias būdas pailsėti – tiesą sakant, jis net nėra geras būdas. Gerai jaustis padeda jausmas, kad judate ir kad reikalai gerėja, o tokių jausmų nepatiriant kylantis nusivylimas ir bejėgiškumas tikrai dažnai atrodo kaip nuovargis.

– Ir vis dėlto, artėjant Login pranešimui, gal galite atskleisti: kai gyvenimas, regis, sprūsta iš rankų, nuo ko pradėti jį tvarkyti: miegas, maistas, stresas ar ekranas? Sako, norėdamas pakeisti pasaulį, pirmiausia ryte pasikloki lovą. Nuo kokių kasdienių ritualų pradėti, norint ilgainiui jaustis ramiam, harmoningam, laimingam?

– Klausimas yra labai platus, todėl atsakysiu tik apie pačią šios kelionės pradžią. Aš siūlau pradėti nuo ramaus ir ritmingo kvėpavimo. Tai sakau kuo rimčiausiai, todėl, kad būtent ramus ir ritmingas kvėpavimas yra labai efektyvi ir labai paprasta atsipalaidavimo technika. Ji naudojama ir daugumoje relaksacijos ar meditacijos technikų, ir ne be reikalo. Jei kvėpavimą derinsite ir su dėmesio valdymu, tam užtenka skaičiuoti, įkvėpimas – vienas, iškvėpimas – du, ir tai praktikuosite po kelias minutes kelis kartus per dieną – jau turėsite puikų įrankį gerinti savo būseną. Tai – bet kada ir bet kur pritaikoma priemonė, puikiai tinkanti pertraukai bet kokioje veikloje ir leidžianti dėmesiui produktyviai persijungti. Antras dalykas, kurį galite pradėti daryti – kiek įmanoma daugiau laiko skirkite tik vienam dėmesio objektui vienu metu, nustokite devyndarbiauti, kitaip tariant „multitaskinti“. Dėmesys yra ribotas resursas ir jį dalijant, kiekvienas darbas daromas mažiau kokybiškai, o nuovargis ateina greičiau. Žinau, kad labai norisi sakyti, jog gyvenimas nelaukia, ir verčia daryti daug vienu metu, tačiau čia įveskite ir trečią svarbų elementą – prioritetus. Kokie šiandien yra penki svarbiausi jūsų darbai? Pradėkite nuo pačių svarbiausių, ir net jei nespėsite visko, svarbiausi darbai gaus dėmesio ir laiko, o dienos pabaigoje rezultatas vis tiek bus geras.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (50)