Renginyje – diskusijos aktualiomis temomis

Lietuvoje jau antrus metus iš eilės vyks renginys (nemokamas), skirtas tiek apie kosmoso sektorių svarstantiems, tiek šioje srityje jau pažengusiems.

„Tikimės, kad ateityje jis taps susibūrimo renginiu visai Lietuvos kosmoso industrijai, verslui, mokslui, taip pat ir mūsų tarptautiniams partneriams. Renginio tikslas nesikeičia – siekiame, kad Lietuvos kosmoso industrija taptų tarptautinė, būtų daugiau žinoma Europoje ir pasaulyje, kad įmonės ir mokslo institucijos galėtų užmegzti tarptautinius kontaktus, bet taip pat ir galėtų prisistatyti, kokius sprendimus kuria Lietuvoje. Norime parodyti Lietuvos potencialą, atskleisti, ką įdomaus turime, ir skatinti tarptautinius ryšius“, – sakė E. E. Šataitė.

Pašnekovė papasakojo, kas numatoma renginyje, kurio svarbiausias elementas – tarptautiškumas:

„Iš ryto turėsime dvi diskusines temas. Pirmojoje diskutuosime apie tai, kaip aukštųjų technologijų verslas veikia Lietuvos kosmoso industriją. Turėsime įdomių, gražių pavyzdžių. Mūsų žinomiausios įmonės: „NanoAvionics“, „Astrolight Space“ ir „Blackswan Space“ papasakos, kaip apskritai atsidūrė kosmoso industrijoje, kaip jiems sekasi, su kokiais iššūkiais susiduria ir papasakos, kokius įdomius, unikalius sprendimus jie kuria Lietuvoje.

Demonstracinė JAV kosmoso agentūros NASA misija ACS3. Jos pagrindine žvaigžde tapo Lietuvoje  „NanoAvionics“ sukurtas palydovas. Kongsberg NanoAvionics/NASA archyvo nuotr.

Taip pat toje diskusijoje mes norime atskleisti, kad patirtis, įgyta kituose sektoriuose, pavyzdžiui, gyvybės mokslų sektoriuje arba kibernetinio saugumo sektoriuje, saugumo, gynybos srityje gali būti pritaikoma ir kosmoso industrijoje. Turime pavyzdžių, kai kitose srityse įgyta patirtis jau taikoma ir kosmoso industrijoje Lietuvoje, tad labai norime juos atskleisti, parodyti ir kartu padrąsinti. Turėsime lazerių įmonės „Lidaris“ ir gyvybės mokslų įmonės „Delta biosciences“ atstovus, kurie papasakos, kaip atrado kosmoso industriją.

Antrojoje diskusijos temoje kalbėsime apie tai, kaip žemės duomenų stebėjimas gali būti pritaikomas viešajame sektoriuje. Žemės stebėjimo duomenys gali išspręsti labai daug iššūkių viešajame sektoriuje, sumažinti žmogiškųjų išteklių, taip pat finansinį poreikį, bet tie duomenys Lietuvoje kol kas dar retai naudojami. Tai yra ir europinė problema. Turėsime Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovą, kuris papasakos, kaip savo veikloje integruoja žemės stebėjimo duomenis. Ir tai turbūt vienas puikiausių pavyzdžių Lietuvoje.

Taip pat turėsime dviejų įmonių – „Geomatrix“ ir „Coetus“ – atstovus, kurie kuria sprendimus žemės ūkio sektoriuje. Tačiau žemės duomenų stebėjimas pritaikomas įvairiuose sektoriuose – nuo aplinkosaugos iki gynybos, ir statybų sektorius gali pasinaudoti šia pridėtine verte.

Eglė Elena Šataitė

Na, ir popietinėje sesijoje – Lietuvos ir Vokietijos verslo forumas, turėsime OHB SE atstovus – į Lietuvą atvyksta generalinis direktorius ir valdybos narė. Du tikrai aukšto rango pareigūnai, jų įmonė yra didysis sistemų integratorius – viena tų didelių įmonių Europoje, per kurią vykdomos didelės Europos kosmoso agentūros kosmoso programos.

Ir kitas atstovas – „Alter Technology“. Jie gamina komponentus, yra labai susidomėję Lietuva. Taigi turėsime dviejų tokių didelių įmonių atstovus, labai dėl to džiaugiuosi.“

Tikslas – visavertė narystė Europos kosmoso agentūroje

Pasiteiravus, kaip vertina Lietuvos kosmoso industriją, ar turime, ką pasiūlyti užsienio rinkoms, ir ar būtų galima kalbėti apie tam tikrų įmonių investicijas mūsų šalyje, E. E. Šataitė atsakė, kad tikrai taip:

„Lietuvos kosmoso industrija kuria daug svarbių Europos kosmoso iššūkiams skirtų sprendimų: ir lazerinės komunikacijos sprendimas, mažieji palydovai, kurių panaudojimas vis didėja. Tad tikrai turime gerai augančių startuolių. Ir apskritai mūsų inovacijų agentūros grupės tikslas ir yra didinti Lietuvos kosmoso industrijos tarptautiškumą, padėti megzti kontaktus – tam įdarbiname ir mūsų diplomatinį korpusą, siekiame, kad įmonės bendradarbiautų, būtų kuriamos naujos darbo vietos, nors žmogiškųjų išteklių problema išlieka. Europos kosmoso agentūra jau galvoja apie tas specifines strategijas, kaip reikėtų pritraukti naujų darbuotojų, galbūt iš kitų sričių, ir kokios investicijos yra reikalingos.“

Europos kosmoso agentūra

Prieš trejus metus Lietuva tapo asocijuota Europos kosmoso agentūros nare. E. E. Šataitė, paklausta, kuo tai naudinga mūsų šaliai, sakė, kad tai yra naujas etapas Lietuvai ir svarus žingsnis į priekį:

„Šiemet gegužės mėnesį švenčiame jau trejus metus, kai esame europinės kosmoso šeimos nariai. Tai iš tikrųjų yra naujas etapas Lietuvai, visiškai kitoks kokybinis žingsnis į priekį. Įsivertinome galimybes, Lietuvos verslo ir mokslo potencialą, 2021 m. tapome asocijuota nare, mūsų tikslas yra visavertė narystė po septynerių metų, bet tas pasirengimo procesas vis dar laukia.

Ką pastebime dabar, tai, kad tarptautinių kontaktų skaičius didėja, vis daugiau įmonių dalyvauja inovacijų konkursuose su tarptautiniais partneriais. Toks ir yra tikslas – didinti dalyvavimą inovacijų konkursuose, didinti kosmoso pramonės veikėjų skaičių Lietuvoje, tad narystė tikrai labai reikšmingai prisideda prie to kokybinio šuolio.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją