Tokiems išradimams kritikos negaili Vilniaus universiteto profesorė, suicidologijos tyrimų VU pradininkė, psichologė Danutė Gailienė. Anot mokslininkės, tai – skandalingos reputacijos inovacija, neretai pavadinama mūsų nužmogėjimo simboliu, giliai iškreipianti žmogaus egzistencijos esmę.
LOGIN konferencijos pranešėjas Philipas Nitschke pasakoja, kad baigė lazerių fizikos doktorantūros studijas, taigi turi fizikos mokslų srities išsilavinimą. Vis dėlto australas teigia pasirinkęs kitą karjeros kryptį.
„Atsisakęs mokslininko karjeros, visiškai pakeičiau specialybę ir išvykau į Šiaurės Australiją dirbti laukinės gamtos apsaugos srityje, Šiaurės teritorijos parkų ir laukinės gamtos reindžeriu. Tačiau sunkios avarijos metu susižeidžiau pakinklio sąnarį, o tai apribojo galimybę vaikščioti nelygiu paviršiumi. Tada ir nusprendžiau stoti į mediciną“, – pasakoja P. Nitschke.
Baigęs medicinos studijas australas dirbo ligoninėse, daugiausia narkomanų reabilitacijos srityje, kai išgirdo apie planą Šiaurės Australijoje įvesti eutanazijos įstatymą.
„Pagal šį įstatymą gydytojas galėtų teisėtai nutraukti nepagydomai sergančio paciento gyvybę. Buvau vienas iš nedaugelio šalies gydytojų, kurie pritarė šiam pasiūlymui, ir vėliau politiškai dalyvavau priimant eutanazijos įstatymą“, – dėsto pašnekovas.
P. Nitschke pasakoja, kad nepagydomai sergančių asmenų teisių įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo 1996 m. liepos 1 d., o australas turėjo pasirūpinti, kad jis pradėtų veikti.
„Galiausiai man pavyko ir 1996 m. rugsėjo 22 d. mano sukurta „Išlaisvinimo mašina“ (angl. „Deliverance machine“) – pirmą kartą pasaulyje įteisinta legali mirtina injekcija, buvo suleista Bobui Dentui, kuris sirgo prostatos vėžiu“, – pasakoja mokslininkas.
Nepaisant to, kad įstatymas leido gydytojui suleisti mirtiną injekciją pacientui ir australas tam pritarė, jis nematė tikslo sėdėti prie paciento, todėl sukūrė aparatą, kuris leistų jam pačiam atlikti šį procesą.
„Išlaisvinimo mašina“ pašalino mane iš paciento asmeninės erdvės ir leido šalia būti jo artimiausiems žmonėms, kad paskutinę minutę jie galėtų būti visi kartu“, – dėsto P. Nitschke.
Pasak jo, šis išradimas sulaukė daug dėmesio ir kai kurių žmonių kritikos, kad tai buvo mašininė mirtis.
„Tačiau man pavyko įrodyti, kad mirštantis žmogus pats kontroliavo procesą. Tai nebuvo atvejis, kai pacientą „pribaigė“ piktas gydytojas, kadangi jis turėjo pats atsakyti į kompiuteryje pateiktus klausimus“, – tikina mokslininkas.
Jis teigia, kad naujosios „Sarco“ kapsulės kūrimą paskatino Tony Nicklinsono (aut. past. – vyro, sirgusio „sukaustyto žmogaus“ sindromu, kai kūnas yra visiškai paralyžiuotas) advokatų Jungtinėje Karalystėje prašymas išsiaiškinti, ar yra koks nors būdas, kaip sunkią negalią turintis asmuo galėtų teisėtai nutraukti savo gyvenimą be jokios pagalbos.
„Nusprendžiau naudoti inertines dujas (azotą), kad sukelčiau smegenų hipoksiją, nes tokiu būdu nereikėjo naudoti griežtai ribojamų vaistų (pvz., nembutalio), arba reikalauti specializuotos pagalbos (pvz., intraveninės kaniulės įvedimo).
Šį metodą jau seniai taiko norintys nutraukti savo gyvenimą, kai ant galvos uždedamas azoto pripildytas plastikinis maišelis, kad žmogus greitai prarastų sąmonę ir mirtų (vadinamoji „laiminga hipoksija“)“, – pasakoja P. Nitschke.
Tačiau, pasak jo, plastikinio maišelio naudojimas daugeliui nepatinka, todėl atsirado 3D spausdintuvu atspausdinto stilingos ir elegantiškos „Sarco“ kapsulės koncepcija.
„Sarco“ galima nuvežti į norimą vietą, kurią pasirenka žmogus. Norint patekti į kapsulę (kuri išgabens iš šio pasaulio, nes yra panaši į tam skirtą transporto priemonę), reikia kodo, kurį galima gauti tik turint protinių gebėjimų“, – dėsto pašnekovas.
Jis pasakoja, kad atsigulęs į kapsulę, žmogus atsisveikina su šeima ir draugais, kurie buvo pakviesti į „ypatingą renginį“, ir įjungia mašiną.
„Kapsulę greitai užtvindo azotas, o deguonies koncentracija kapsulėje greitai sumažėja nuo 21 proc. įprasto oro iki < 1 proc. per 30 sekundžių nuo įjungimo. Sąmonė prarandama per kelis įkvėpimus, o mirtis ištinka po 5-10 minučių“, – aiškina mokslininkas.
Paklaustas, ką mano apie tai, kad kai kurie žmonės tai vadina dehumanizacijos simboliu, P. Nitschke teigia, jog visada atsiras žmonių, kurie priešinsis bet kokiam žingsniui, kuriuo siekiama suteikti žmonėms galimybę pasirinkti mirties vietą ir laiką.
„Sarco“ kapsulė simbolizuoja visuomenėje stiprėjantį siekį suteikti tokią galimybę. Tačiau tai nėra dehumanizavimas, veikiau pabrėžia labai žmogišką savybę – laisvą valią“, – tikina pašnekovas.
Anot jo, visada buvo priešinamasi bet kokiems veiksmams, kuriais siekiama naudoti naujas technologijas tam, kad būtų lengviau pasirinkti gyvenimo pabaigą.
„Jaučiau spaudimą iš Australijos medikų, kurie teigė, kad mano idėjos yra pavojingos, ir panaikino mano medicinos serfitikatą. Vėliau, teismo sprendimu, jie buvo priversti jį atkurti, tačiau pareiškė, kad galiu būti Australijos gydytoju tik tuo atveju, jei pašalinsiu savo, kaip autoriaus, pavardę iš savo parašyto vadovo, kuriame pateikiama informacija apie tai, kaip užbaigti savo gyvenimą“, – teigia australas.
Pasak jo, „Taikios savižudybės vadovas“ (angl. „Peaceful Pill Handbook“) uždraustas Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, tačiau tapo geriausiai parduodamu savižudybės vadovu visame pasaulyje.
„Todėl į šį ultimatumą reagavau taip: sudeginau savo Australijos mediko sertifikatą ir kartu su savo partnere bei bendraautore Fiona Stewart persikėlėme į Nyderlandus, kur dabar gyvename“, – pasakoja P. Nitschke.
Pasiteiravus apie ateities planus, mokslininkas pabrėžia, kad bando sukurti patikimą psichikos gebėjimų vertinimą dirbtiniu būdu, kad būtų galima atsisakyti šiuo metu taikomo psichiatrinės ekspertizės metodo.
„Patirtis parodė, kad psichiatrinė ekspertizė yra nepatikima, o rezultatas pernelyg priklauso nuo vertinančio gydytojo išsilavinimo ir filosofijos. Dirbtinio intelekto testas bus įtrauktas į „Sarco“ projektą, o sėkmingai jį atlikus bus gautas kodas, kuris 24 valandoms įjungs „Sarco“ kapsulę“, – dėsto pašnekovas.
Kitas mokslinių tyrimų projektas, kuriame australas dalyvauja, yra implantuojamo „mirties jungiklio“, kurį gali užprogramuoti žmogus, kuriam gresia demencijos pradžia, kūrimas.
„Praėjus asmens nustatytam laikui, prietaisą galima iš naujo nustatyti būsimai datai arba, jei demencija tokia sunki, kad asmuo nepajėgus to padaryti, prietaisas įsijungia ir nutraukia asmens gyvenimą“, – aiškina mokslininkas.
Jo nuomone, tai yra „vienintelis tinkamas“ „demencijos dilemos“ sprendimas, kai norint padėti nutraukti žmogaus gyvybę visada reikėjo aiškių protinių gebėjimų įrodymų.
„Kai kurių įstatymų leidėjų, pavyzdžiui, Nyderlanduose, bandymai spręsti šią problemą, leidžiant demencija sergančiam asmeniui užpildyti rašytinę išankstinę direktyvą, kurioje būtų prašoma, kad jį nužudytų kitas asmuo, kai jis nesugeba aiškiai paprašyti pagalbos mirti, buvo tik minimaliai sėkmingi“, – tikina pašnekovas.
Paklaustas apie eutanazijos ateitį, mokslininkas tikisi, kad bus vis daugiau priemonių žmonėms išeiti iš gyvenimo.
„Tikiuosi, kad ateities visuomenėje visi racionaliai mąstantys pagyvenę žmonės turės patikimos ir ramios pasirinktos mirties priemonių – veiksmingų mirtinų vaistų, kuriuos galima saugiai laikyti ir prireikus panaudoti, arba tokių naujovių, kaip namų „Sarco“ aparatas, kurį galima lengvai atsispausdinti“, – teigia P. Nitschke.
Vis dėlto prof. D. Gailienė teigia, kad apskritai reikėtų galvoti ne apie pagalbines priemones išeiti iš gyvenimo, eutanazijos įteisinimo galimybę, o apie deramą ir visavertę pagalbą su sunkumais susidūrusiems žmonėms. Tai – ir Lietuvai itin aktualus siekis, kuris šią akimirką, D. Gailienės įsitikinimu, toli gražu nėra pakankamai įgyvendintas.
„Lietuvoje lieka praktiškai neišspręstos problemos, susijusios su adekvačios pagalbos teikimu svarbiausioms rizikos grupėms. Antai pasirodė, kad pastaraisiais metais matomas savižudybių mažėjimas Lietuvoje visiškai nepalietė tik vienos amžiaus grupės – 70 m. ir vyresnių. Jų savižudybių rodikliai aukštesni už visų kitų amžiaus grupių rodiklius. Šie žmonės neretai turi sveikatos problemų, kurios kelia ir labai didelę psichologinę įtampą, bet medicinoje dar labai trūksta atodairos ir pagalbos dėl šių psichologinių sunkumų.
Taip pat ir su paliatyvia slauga bei pagalba – žinome, kokia ji katastrofiškai nepakankama ir kiekybe, ir kokybe. Būtų beveik makabriška, jei šalyje su vienais didžiausių savižudybių rodiklių imtume rūpintis, kaip dar rasti būdų nutraukti gyvybes, užuot jas gelbėję.“
Apie savo išradimus su LOGIN dalyviais P. Nitschke kalbėsis jau gegužės 11–12 dienomis didžiausiame Baltijos šalyse inovacijų festivalyje LOGIN. Šiais metais dalyvių lauks dvi dienos pokalbių ir daugiau nei 150 pranešėjų. Daugiau informacijos ČIA.
| Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |