Jungtinės Karalystės ir Japonijos tyrėjai paprašė 65 dirbtinio intelekto (DI) ekspertų prognozuoti, kiek po 10 metų bus automatizuotos įprastos namų ūkio užduotys.
Ekspertai prognozavo, kad labiausiai automatizuotas bus maisto produktų apsipirkimas, o mažiausiai tikėtina, kad dirbtinis intelektas paveiks jaunų ir senų žmonių priežiūrą.
Tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „PLOS ONE“.
Oksfordo universiteto ir Japonijos Ochanomizu universiteto mokslininkai norėjo sužinoti, kokį poveikį robotai gali turėti neapmokamam namų ruošos darbui: „Jei robotai užims mūsų darbo vietas, ar jie bent jau išneš už mus šiukšles?“ – klausė jie.
Tyrėjai pastebėjo, kad robotai „buitinėms namų ūkio užduotims atlikti“, pavyzdžiui, robotai dulkių siurbliai, „tapo plačiausiai gaminamais ir parduodamais robotais pasaulyje“.
Komanda paprašė 29 dirbtinio intelekto ekspertų iš Jungtinės Karalystės ir 36 dirbtinio intelekto ekspertų iš Japonijos pateikti savo prognozes dėl robotų naudojimo buityje.
Tyrėjai nustatė, kad JK ekspertai vyrai buvo linkę optimistiškiau vertinti automatizavimą namų ūkyje, palyginti su jų kolegėmis moterimis, o Japonijoje situacija buvo atvirkštinė.
Tačiau užduotys, kurias, ekspertų manymu, galėtų atlikti automatizacija, skyrėsi: „Prognozuojama, kad tik 28 proc. priežiūros darbų, įskaitant tokią veiklą kaip vaiko mokymas, vaiko palydėjimas ar vyresnio šeimos nario priežiūra, bus automatizuoti“, – sakė Oksfordo profesorė Lulu Shi.
Kita vertus, tikimasi, kad technologijos sumažins 60 proc. laiko, kurį praleidžiame apsipirkdami maisto produktus, teigė ekspertai.
Tačiau prognozės, kad „per artimiausius dešimt metų“ robotai išlaisvins mus nuo namų ruošos darbų, turi ilgą istoriją, todėl tam tikras skepticizmas gali būti pagrįstas. 1966 m. televizijos laidoje „Rytojaus pasaulis“ (angl. „Tomorrow's World“) buvo pasakojama apie buitinį robotą, kuris galėtų gaminti vakarienę, vedžioti šunį, prižiūrėti kūdikį, apsipirkti, maišyti kokteilius ir atlikti daugelį kitų užduočių.
Jei jo kūrėjams būtų duotas tik 1 mln. svarų sterlingų, prietaisas galėtų veikti jau 1976 m., – buvo teigiama naujienų reportaže.
Oksfordo universiteto dirbtinio intelekto ir visuomenės docentė Jekaterina Hertog, viena iš tyrimo autorių, brėžia paraleles su optimizmu, kuris jau seniai lydi savaeigius automobilius: „Savivaldžių automobilių, kurie bus gatvėse ir pakeis taksi automobilius, pažadas, manau, egzistuoja jau kelis dešimtmečius – ir vis dėlto mes dar nesugebėjome padaryti taip, kad robotai gerai veiktų, arba kad šie savivaldžiai automobiliai galėtų orientuotis nenuspėjamoje mūsų gatvių aplinkoje. Šia prasme namai yra panašūs“.
Londono Karališkojo koledžo dirbtinio intelekto ir visuomenės tyrinėtoja daktarė Kate Devlin teigia, kad technologijos veikiau padės žmonėms, o ne juos pakeis: „Sukurti robotą, kuris galėtų atlikti daugybę bendrųjų užduočių, yra sudėtinga ir brangu. Vietoj to lengviau ir naudingiau kurti pagalbines technologijas, kurios mums padeda, o ne mus pakeičia“, – sakė ji.
Tyrimai rodo, kad namų ūkio automatizavimas galėtų atlaisvinti daug laiko, skirto neapmokamam namų ruošos darbui. Jungtinėje Karalystėje darbingo amžiaus vyrai atlieka maždaug perpus mažiau nemokamo darbo nei darbingo amžiaus moterys, o Japonijoje vyrai atlieka mažiau nei penktadalį šio darbo.
Prof. J. Hertog teigia, kad neproporcingai didelė moterims tenkanti namų ūkio darbų našta neigiamai veikia moterų pajamas, santaupas ir pensijas. Todėl didėjanti automatizacija galėtų užtikrinti didesnę lyčių lygybę, teigia tyrėjai.
Tačiau technologijos gali būti brangios. Jei sistemos, padedančios atlikti namų ruošos darbus, bus įperkamos tik daliai visuomenės, „tai lems laisvalaikio nelygybės didėjimą“, – sakė J. Hertog.
Ji taip pat sakė, kad visuomenė turi suvokti problemas, kylančias dėl išmaniosios automatikos pilnų namų, kuriuose „Alexa“ atitikmuo gali klausytis ir tarsi įrašinėti, ką mes darome, ir pranešti apie tai“.
„Nemanau, kad mes, kaip visuomenė, esame pasiruošę suvaldyti tokį masinį privatumo pažeidimą“.