Apsipirkti savitarnoje padės dirbtinis intelektas
Pasaulyje šiandien veikia daugiau nei 1,2 milijonai savitarnos kasų. Prognozuojama, jog savitarnos kasų rinka toliau augs po 15 proc. per metus. Pernai JAV 29 proc. visų atsiskaitymų maisto prekių parduotuvėse buvo atlikti savitarnoje. Ir Lietuvoje pastebima, jog rekonstruojant parduotuves, jose įrengiama daugiau savitarnos nei tradicinių kasų.
„Spartų savitarnos diegimą lemia žmogiški faktoriai. Prekybos sektorius susiduria su darbuotojų trūkumu bei augančiais darbo vietų kaštais. Dirbti kasoje – sunkus ir monotoniškas darbas. Todėl didžiausias prekybos rinkos dėmesys – kaip pagerinti pirkėjo patirtį savitarnoje bei padėti atsiskaityti sklandžiau ir greičiau”, – teigė prekybos sprendimų bendrovės „Neto Baltic“ vadovas Rokas Budvilaitis.
Viena iš naujienų – savitarnos kasose dažniau naudojami kompiuterinės regos ir dirbtinio intelekto sprendimai. Jei atsiskaityti už supakuotas prekes skenuojant brūkšninius kodus gana paprasta, perkant nepakuotas – vaisius, daržoves, kepinius – prekių pirkėjams reikia ieškoti kasos meniu. Naudojant dirbtinį intelektą, savitarnos kasa atpažįsta, koks produktas yra skenuojamas. Jis taip pat padeda išvengti sukčiavimo atvejų, kai savitarnoje sukeičiami prekių brūkšninių kodai ar „agurkai virsta avokadais“.
„Priekaištų patirčiai savitarnos kasose kol kas turi tiek prekybininkai, tiek pirkėjai. Prieš kelioliką metų savitarnos kasos buvo prekybos revoliucija. Dabar žengiame į evoliucijos, kai kasmet savitarnos sprendimai veikia sklandžiau ir saugiau“, – pasakojo Rokas Budvilaitis.
Skaitmenizuojant parduotuves, ieškosime „prarasto efektyvumo“
Prekyboje dirbtinis intelektas taikomas ir daugiau sričių. Naudojant parduotuvėje įrengtas vaizdo kameras, galima stebėti, ar užpildytos prekių lentynos, ar prekių išdėstymas atitinka planogramas, ar teisingai nurodytos prekių kainos.
„Lėtėjant vartojimui, prekybininkai „prarasto efektyvumo“ ieško vidaus procesuose – tiekimo grandinėje ar efektyvesniame parduotuvių valdyme“, – teigė R. Budvilaitis.
Vienas iš pavyzdžių – kaip greitai pasibaigus prekei lentynoje, jos papildomos sandėlio atsargomis. Nuolat stebint lentynų užpildymą, analitinė sistema gali nusiųsti automatinę žinutę parduotuvės darbuotojui, jog pieno lentynos užpildymas tuojau bus mažesnis nei 30 procentų, ją reikia papildyti.
„Didžiausias iššūkis tiekimo grandinėje – ne paskutinė mylia, o paskutiniai 100 metrų. Tai prekės kelionė iš sandėlio į prekybos salę. Net parduotuvėje dirbant mažesniam darbuotojų skaičiui, išmanios analitinės sistemos leidžia efektyviau skirstyti darbuotojų resursus – įspėja apie besiformuojančias eiles kasoje, neteisingą prekių žymėjimą ar besibaigiančias atsargas“, – pasakojo R. Budvilaitis.
Parduotuvių be darbuotojų teks palaukti
„Amazon“ neseniai paskelbė, jog uždarys dalį autonominių „Amazon Go“ parduotuvių. Šios prekyvietės veikia „pasiimk ir išeik“ (ang. Grab and go) principu, kai pirkėjams už pirkinius nereikia atsiskaityti kasoje – prekės atpažįstamos jas pasiimant iš lentynų, o pirkinių suma automatiškai nuskaitoma išeinant iš parduotuvės.
„Amazon Go“ sprendimą reikia vertinti kaip technologijų poligoną nei pasiteisinusį parduotuvių formatą“, – teigė R. Budvilaitis.
Vadovo nuomone, technologijos, įgalinančios parduotuves veikti be aptarnaujančio personalo, išties tobulėja. Panašius autonominio apsipirkimo technologijų sprendimus rinkoje siūlo ne viena bendrovė. Tačiau diegiant tokius sprendimus praktikoje, pirmiausia reikia atsižvelgti į pirkėjų patirtį ir parduotuvės formatą.
„Kas tinka mažai parduotuvei „ant kampo“ (ang. corner store) su ribotu prekių pasirinkimu, visą parą veikiančioms maisto parduotuvėms ar, pavyzdžiui, parduotuvei degalinėje, nebūtinai prigis didelio formato prekybos centre. Net pašalinus darbuotojus iš prekybos salės, didesnių parduotuvių aptarnavimui – prekių papildymui lentynose, pagalbai pirkėjams – darbuotojai išliks reikalingi“, – pasakojo R. Budvilaitis.
R. Budvilaičio teigimu, siekdami optimizuoti veiklą, prekybos tinklai išties mažina darbuotojų skaičių. Tačiau tam šiandien pasitelkiami dirbtinio intelekto sprendimai parduotuvių valdymui, savitarnos kasos ir kiti panašūs sprendimai.
„Parduotuvės be darbuotojų tebėra ateitis. Parduotuvės su mažiau darbuotojų – šiandienos realybė“.
Į parduotuves atriedės išmanieji pirkinių vežimėliai
„Pasiimk ir išeik“ – tik vienas iš naujų atsiskaitymo už prekes formato. Prekybininkai išbando įvairias atsiskaitymo srities naujoves, jog pirkėjams netektų apsipirkimo kasoje prie kasos skenuoti prekių ar laukti eilėje.
Didelis dėmesys šiemet skiriamas išmaniems pirkinių vežimėliams. Vežimėliai tampa tarsi mobilia savitarnos kasa – juose diegiamos savitarnos kasų technologijos.
Tokiame vežimėlyje gali būti įdiegtas prekių skeneris, vaizdo atpažinimu grįstos apsaugos priemonės, mobilaus kompiuterio ekrane pateikiama informacija apie klientui siūlomus specialius pasiūlymus, gali veikti navigacija, padedanti ieškoti reikiamos prekės parduotuvėje. Naudojantis išmaniu vežimėliu, nereikia iškrauti prekių savitarnos ar tradicinėje kasoje – tereikia susimokėti už pirkinius.
„Kasa – tarsi barjeras sklandžiai apsipirkimo patirčiai. Išmanūs vežimėliai pagreitina apsipirkimą ir sumažina pirkėjų srautus ties kasomis, kurios yra kiekvienos parduotuvės „butelio kaklelis“, – teigė R. Budvilaitis.
Vadovo nuomone, dalis technologiškai konservatyvių pirkėjų mieliau naudosis įprastais pirkinių vežimėliais. Tačiau bent dalį jų pakeitus išmaniais bei tinkamai šią naujovę pristačius parduotuvės lankytojams, galima apčiuopiamai sumažinti pirkėjų srautą kasose.
Kasininkai taps pardavėjais
Abiejose parodose plačiai pristatyti mobilieji atsiskaitymo terminalai. Tai dedikuoti nešiojami įrenginiai, kuriuose įdiegta pardavimų programa, brūkšninių kodų skeneris, mokėjimo kortelių skaitytuvas bei kvitų spausdintuvas.
„Mobilių atsiskaitymo terminalų tikslas – kasininką paversti pardavėju. „Išlaisvinus“ kasininką nuo fizinės darbo vietos kasoje, darbuotojas gali konsultuoti pirkėjus bei užbaigti apsipirkimo procesą „čia ir dabar“, bendraudamas su pirkėju“, – pasakojo R. Budvilaitis.
Vadovo teigimu, toks sprendimas padeda geriau išnaudoti ribotus darbuotojų resursus bei užtikrinti geresnę apsipirkimo patirtį. Kartu tai būdas sumažinti paliktų pirkėjų krepšelių (ang. cart abandonment) skaičių.
Pasaulyje šia naujove itin domisi buitinės technikos, namų apyvokos, statybos, aprangos parduotuvės, kur pardavėjo patarimai padeda išsirinkti prekę bei apsispręsti.
„Nieko nestebina, jog padavėjas restorane prie staliuko ateina su mokėjimo terminalu. To netrukus sulauksime ir parduotuvėse – juolab, kad Lietuvos įstatyminė bazė yra pritaikyta kasos sistemą diegti mobiliuose įrenginiuose”.
RFID padės vystyti omnichannel prekybą
RFID sprendimai prekyboje skaičiuoja ne vieną dešimtmetį. RFID žymos leidžia stebėti visą prekės kelią nuo pat pagaminimo iki prekės nupirkimo ar grąžinimo į parduotuvę. RFID taip pat veikia kaip saugos sprendimas: parduotuvėje naudojant RFID saugos vartelius, prekių nereikia žymėti papildomai. RFID leidžia realiu laiku sekti parduotuvės prekių atsargas ar užtikrinti, kad konkrečios prekės iš centrinio sandėlio pasiekė reikiamą parduotuvę.
„Per paskutinius metus RFID technologija itin patobulėjo. RFID signalai veikia stipriau ir tiksliau. RFID sprendimai prekybai taip pat gerokai atpigo. Jų populiarėjimą fizinėse parduotuvėse skatina ir daugiakanalės (omnichannel) prekybos populiarumas“, – teigė R. Budvilaitis.
RFID prekybininkams leidžia taikyti „užsisakyk internetu, atsiimk parduotuvėje“ prekybos modelį. R. Budvilaičio teigimu, didžiausias iššūkis prekybininkams – tiksliai apskaityti prekių kiekius fizinėse parduotuvėse. Dėl žmogiškų klaidų, per lėtai atsinaujančios prekių likučių informacijos interneto parduotuvėje, vagysčių, atidėjimo ar kitų žmogiškų faktorių, pirkėjui atvykus įsigyti prekės, gaunamas atsakymas „sistemoje rodo, bet parduotuvėje nėra“.
„Kai kalbame apie didžiulį prekybos tinklą su šimtais parduotuvių, tai sukuria barjerą omnichannel komercijai. Jau perėjome laikotarpį, kai e-komerciją ir fizinę prekybą laikėme atskirais verslais. RFID padeda tinkamai valdyti atsargas, kad omnichannel komercijos modelis veiktų praktikoje“, – pasakojo R. Budvilaitis.