Renginyje buvo pristatytas vaizdo įrašas, kuriame, anot E. Musko, beždžionė, turinti smegenų implantą, rašė žymekliu ir naudojosi kompiuteriu, rašo cnn.com.
Tai nėra visiškai nauja technologija. Mokslininkai jau kelis dešimtmečius kuria prietaisus, galinčius dekoduoti smegenų signalus praktiniais tikslais.
Renginio „Parodyk ir papasakok“ metu E. Muskas pažymėjo, kad pagrindinis vakaro tikslas buvo įdarbinti naujus talentus „Neuralink“.
„Dažnai žmonės mano, kad jie tikrai negalėtų dirbti „Neuralink“, nes nieko neišmano apie biologiją ar smegenų veiklą“, – sakė E. Muskas. „Norime pabrėžti, kad jums to nereikia, tereikia kelių svarbių įgūdžių.“
DJ Seo, „Neuralink“ viceprezidentas, pademonstravo naujausią bendrovės įrenginį, pasidalijo filmuota medžiaga apie robotą, kuris, pasak jo, buvo sukurtas implanto operacijai atlikti, taip pat pademonstravo, kaip tokia operacija galėtų atrodyti.
Prieš daugiau nei penkerius metus E. Muskas įkūrė įmonę „Neuralink“, kurios tikslas – kurti sprendimus, galinčius sustiprinti žmogaus ir kompiuterio ryšį implantuojant lustus į žmonių smegenis. Kol kas bendrovė atliko bandymus tik su gyvūnais.
Praėjusiais metais „Neuralink“ pranešė, kad beždžionėms pavyko žaisti vaizdo žaidimą „Pong“, naudojantis jų smegenų implantais, nors kažkas panašaus jau buvo padaryta žmogui su smegenų implantu daugiau nei prieš dešimtmetį. Trečiadienį E. Muskas vėl paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota beždžionė, žaidžianti „Pong“.
Tačiau gyvūnų naudojimas šiuo tikslu papiktino aktyvistus. Bendrovė pripažino, kad bandymų metu beždžionė nugaišo.
„Mes darome viską, ką galime, ir tikrai nesielgiame lengvabūdiškai su gyvūnais“, – trečiadienį sakė E. Muskas.
Pagrindinė „Neuralink“ idėja kelia daug etinių ir sociopolitinių klausimų. Tačiau šalininkai teigia, kad tokie prietaisai gali padėti neįgaliems žmonėms, jei jie, pavyzdžiui, praranda gebėjimą matyti ar naudotis rankomis.
Tačiau E. Muskas taip pat linkęs pabrėžti nemedicininius panaudojimo būdus, pavyzdžiui, smegenų implantų naudojimą siekiant „išlyginti žaidimo sąlygas“, jei skaitmeninis dirbtinis intelektas taptų protingesnis už bet kurį žmogų.
„Kaip sumažinti šią riziką? Rūšies lygmeniu?“ trečiadienį paklausė E. Muskas. „Net ir geranoriško scenarijaus atveju, jei dirbtinis intelektas bus labai, labai geranoriškas – kaip mes su juo tvarkysimės?“
E. Musko „Neuralink“ nėra vienintelė organizacija, siekianti įgyvendinti šią technologiją. Kai kurie finansavimą gaunantys mokslininkai jau atlieka šių implantų klinikinius bandymus.
Trečiadienį vykusiame renginyje E. Musko buvo paklausta, ar „Neuralink“ planuoja savo prietaisus pateikti neurologams. Jis atsakė, kad bendrovė tai padarys, kai pasieks gamybos etapą.
Prieš pradedant masinę „Neuralink“ smegenų implantų gamybą ir juos pateikiant platesnei rinkai, juos turės patvirtinti reguliavimo institucijos. Praėjusių metų gegužę JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) paskelbė dokumentą, kuriame išdėstė pirmines agentūros mintis apie smegenų ir kompiuterio sąsajos įrenginius, pažymėdama, kad ši sritis „sparčiai vystosi“.
E. Muskas trečiadienį sakė, kad „Neuralink“ pateikė FDA „didžiąją dalį“ dokumentų ir per šešis mėnesius gali pradėti bandymus su žmonėmis.
Tačiau svarbu pažymėti, kad Muskas dažnai nurodo galutinius terminus, kurie nepasitvirtina, pradedant jo teiginiais apie tai, kada „SpaceX“ išves į kosmosą savo raketą į Marsą, ir baigiant jo prognozėmis, kada savavaldžiai automobiliai pasirodys keliuose.