Milijardą sukčiai susižėrė vien iš ieškančiųjų meilės: svarbią informaciją apie save dažniausiai atskleidžiame patys

Kibernetinio saugumo temos tampa vis aktualesnės ne tik įvairioms įmonėms, tačiau ir pavieniams vartotojams. Kibernetinio saugumo įmonės „Surfshark“ tyrėjas Povilas Junas, LOGIN konferencijos metu, atkreipė dėmesį, kad nuo 2020 metų pradžios praėjo 2 metai, 6 mėnesiai ir 1 para, o per šį laiką kibernetiniai sukčiai pavogė duomenų iš daugiau kaip 2,2 mlrd. vartotojų. 2,2 mlrd. Tai reiškia, kad kiekvieną sekundę yra pavagiami duomenys iš 30-ies vartotojų.

Neapdairumas sukčiams atneša milijardus

Pranešėjas teigė, kad kas antras interneto vartotojas galvoja, jog įmanoma leisti laiką internete neatskleidžiant jokių privačių duomenų ir tik kas antras apklaustasis supranta, kaip jų duomenys yra renkami ir naudojami.

„Praėjusių metų pabaigoje mes apklausėme žmones iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Australijos ir Kanados. Kas antras iš jų galvoja, kad įmanoma leisti laiką internete neatskleidžiant jokių privačių duomenų, kita vertus, kas antras taip pat teigia, kad nežino, kaip jų duomenys yra renkami ir naudojami. Tad reikėtų kritiškai įvertinti tokių žmonių mintis apie tai, ko negalima apie juos sužinoti internete.

Kalbant apie internetinius duomenis, mes žinome virš 100 duomenų tipų, kai kurie jų yra daugiau jautrūs, kai kurie – mažiau jautrūs. Kai kuriuos jų atskleidžiame visi, kai kuriuos atskleidžiame retai. Tokius duomenis, kaip savo vardą, pavardę, elektroninio pašto adresą ar gimimo datą, atskleidę esame praktiškai visi. Galėčiau lažintis, kad dauguma iš salėje susirinkusių naudojasi „LinkedIn“, o jei naudojatės šiuo tinklu, reiškia, kad taip pat atskleidžiate informaciją apie savo darbdavį, išsilavinimą, veikiausiai, savo profesiją“, – įžvalgomis dalijosi pranešėjas.

P. Junas taip pat atkreipė dėmesį, kad dar daugiau informacijos parteikia tie žmonės, kurie naudojasi ar bent jau yra bandę naudotis pažinčių programėlėmis. Tokiu atveju užsiregistravę asmenys atskleidžia informaciją apie savo seksualinę orientaciją, savo miestą, buvimo vietą, o taip pat, kas yra svarbu, – ūgį.

Tie, kurie naudojasi pavėžėjimo paslaugomis ir šioms paslaugoms gauti skirtomis programėlėmis, o taip pat ir parkavimo programėlėmis ar maisto pristatymo į namus programėlėmis, nurodo savo adresą, kreditinės kortelės duomenis, valstybinį automobilio numerį. P. Junas pabrėžia, kad toks skirtingų duomenų pateikimas skirtingoms įmonėms reiškia, jog kiekvienas iš minėtų servisų turi dalį duomenų, bet nė vienas neturi jų visų, tad įvykus duomenų vagystei iš kurio nors serviso, sukčių grobis būtų unikalus duomenų paketas.