Teorijų, kiek užtrunka suformuoti naują įprotį, nestinga. Dar praėjusio amžiaus viduryje amerikiečių plastikos chirurgas Maxwellas Maltzas sukūrė 21-os dienos mitą, kuris vėliau buvo paneigtas.
2021 m. atlikta tarptautinė psichologų komandos studija gavo 59 dienų medianą, rašo „Forbes“. Tačiau vienas skaičius dar nieko nepasako – pasitelkę neurologijos technologijas šeši mokslininkai šiemet atrado labai didelių neatitikimų.
Pastebima, kad susiformuoti naują įprotį gali užtrukti nuo mažiau nei mėnesio, iki daugiau nei pusmečio, priklausomai nuo pačių asmenų ir jų elgesio.
Neurologijos technologijos leidžia geriau įvertinti žmonių sprendimus
Mokslininkai nagrinėjo, kiek truktų suformuoti įvairius įpročius, nuo reguliarios mankštos iki asmens higienos, tyrimui jie pasitelkė ir mašininio mokymosi sprendimus. Žmonių elgsenos mokslininkai derino empirinius ir eksperimentinius tyrimų metodus, kad suprastų žmogaus elgesį natūralioje aplinkoje
Ir jie patikino – nėra vieno „magiško skaičiaus“, kiek dienų reikėtų naujam įpročiui sukurti, rašoma žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ publikuotame straispnyje.
„Iš tiesų mes pastebime, kad įpročio formavimosi laikas gali svyruoti nuo mažiau nei mėnesio, iki daugiau nei pusės metų, priklausomai nuo vertinamo elgesio ir pačių asmenų. Pavyzdžiui, jei esate ligoninės direktorius ir norite paskatinti savo sveikatos priežiūros darbuotojus reguliariai plauti rankas naudojant automatines dezinfekavimo priemones, mūsų tyrimas rodo, kad reikės 2-3 savaičių, kad darbuotojai priprastų. Tačiau jei esate įmonės direktorius, kuris norite paskatinti žmones reguliariai mankštintis sporto salėje, tikėtina, tai užtruktų greičiausiai bent keletą mėnesių“, – rašo tyrėjai.
Vien kad tyrinėtų šias dvi elgesenos sritis, mokslininkai vertino duomenis iš JAV įsikūrusių įmonių, analizavo 30-ies tūkstančių sporto salėje besilankančių žmonių ir 5000 sveikatos apsaugos darbuotojų iš 30-ies ligoninių duomenis.
„Pirmuoju atveju turėjome 12 milijonų apsilankymų sporto salėse, tiek kartų žmonės pasinaudojo įleidimo priemonėmis. Antru atveju, suskaičiavome 40 milijonų rankų plovimo atvejų per maždaug metus, juos atsekėme naudodami „Proventix RFID“ stebėjimo technologiją. Tada suderinome konteksto jautrumo nustatymo programą, kuri naudoja mašininio mokymosi metodą, vadinamą LASSO, kad nustatytų kintamuosius, kurie geriausiai prognozuoja kiekvieno žmogaus elgesį“, – aiškino tyrėjai.
Tai leido prognozuoti, kiek nuspėjami tampa žmonės – ar ir toliau eis į sporto salę, ar toliau plaus rankas. Todėl nereikėjo žmonių apklausinėti ar vykdyti laboratorinių eksperimentų.
Žmones sekančios technologijos leido išsiaiškinti, kad įpročio formavimosi laikotarpis yra labai skirtingas.
Dar mokslininkai pastebėjo, kad tie sporto salės lankytojai, kurie jau turi susiformavusį įprotį ir tampa labiau nuspėjami, jie mažiau reaguoja į įvairius raginimus, pvz., sportuoti dažniau.
„Pastebėjome, kad tie žmonės, kurie neturi susiformavusio įpročio, dažniau reaguoja į naujus paskatinimus, nei tie, kurie įprotį jau turi. Savo elgesį jie gali pakeisti, jei jiems, pavyzdžiui, suteikiama didesnė finansinė paskata, kad dažniau eitų sportuoti“, – apžvelgė „Forbes“.