M. Barkauskas pasakoja, nuo ko prasidėjo jo susidomėjimas lazeriais, kaip jis atsidūrė versle, dirbančiame dėl mokslo pažangos, ir kodėl lietuviški lazeriai yra pripažįstami visame pasaulyje.
Į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą įstojote 1999 m. Kas paskatino pasirinkti fiziko karjeros kelią? Kodėl pasirinkote būtent Vilniaus universitetą?
Fizika man mokykloje visada patiko ir sekėsi. Įtraukė tiek dalyvavimas olimpiadose, tiek labai geras fizikos mokytojas, kuris mus mokė paskutinius trejus metus mokykloje (ir tuo pačiu metu dėstė universitete). Buvo toks labai sveiko požiūrio į gyvenimą ir į daugelį klausimų, ne tik į dalyką – tai turbūt imponavo. Fizikos studijos Vilniaus universitete buvo natūralus sprendimas – jeigu nori studijuoti fiziką, tai renkiesi VU.
Ar rinkdamasis studijas jau numanėte, kokia kryptimi gali pasisukti jūsų profesinis kelias? Galbūt buvo dvejonių, minčių keisti pasirinktą sritį?
Oi, taip. Tuo metu, kai aš baigiau mokyklą, didžioji dalis tos mokyklos absolventų rinkosi tarp dviejų studijų krypčių: arba informatika, arba ekonomika. Apie ekonomiką aš tiek daug nesvarsčiau, nors turbūt tarp pasirinkimų ir įrašiau, bet labai rimtai rinkausi tarp informatikos ir fizikos. Šimtą vieną kartą mečiau monetą… (juokiasi) Nebuvo taip, kad 8 ar 9 klasėje jau tikrai žinojau, ką darysiu. Lygiai taip pat įstojęs į Fizikos fakultetą dar ieškojau savęs. Metus laiko papildomai lankiau prof. Vlado Vansevičiaus vedamus popaskaitinius astronomijos užsiėmimus, skaičiau knygas apie astronomiją ir bandžiau gilintis į tą sritį, bet nelabai man ji prilipo.
Magistrantūros studijas tęsėte Amsterdame, tačiau doktorantūros studijų grįžote į Vilniaus universitetą. Kas lėmė tokį sprendimą?
Tiek asmeninės priežastys, tiek tai, kad sąlygos čia studijuoti buvo taip pat geros. Labai gilaus ar didelio plano nebuvo, bet čia sugrįžti tęsti doktorantūros studijų atrodė neblogas pasirinkimas, nes VU fizikos laboratorijos tikrai gerai aprūpintos aparatūra ir patenka į šios srities pasaulio laboratorijų 500-tuką, o sritis, kurią aš pasirinkau, Lietuvoje yra pakankamai stipri.
Kokios srities doktorantūros tyrimus vykdėte?
Mano doktorantūra buvo iš ultrasparčiosios spektroskopijos, arba laiko skyros spektroskopijos. Tam yra naudojami lazeriai ir ta laiko skyra yra tiesiogiai susijusi su naudojamų lazerių impulsų trukme. Kuo trumpesnė lazerio impulso trukmė, tuo greitesnius procesus galima tyrinėti. Todėl doktorantūros studijų metu teko nemažai naudoti ir konstruoti lazerines sistemas su labai trumpais lazerių impulsais.
Papasakokite apie savo profesinio kelio pradžią. Su kokiais sunkumais teko susidurti? Kokie geriausi atsiminimai?
Kai studijavau doktorantūroje, įmonė „Šviesos konversija“ (kurioje dabar dirbu) buvo įsikūrusi už sienos nuo VU Lazerinių tyrimų centro. Aš ten kartais nueidavau pasikonsultuoti, kaip suderinti laboratorijoje turimus prietaisus ir lazerius. Baigus studijas man pasiūlė darbą toje įmonėje. Kurį laiką svarsčiau, kokį sprendimą priimti, nes norėjau toliau siekti mokslinės karjeros, bet galiausiai priėmiau darbo pasiūlymą, o truputėlį padirbėjęs įsisukau į tą verpetą. Įmonėje mane patraukė žmonės, dirbantys toje srityje, jie turėjo labai teisingą požiūrį į tai, kaip reikia darbus daryti gerai. Be to, nemaža įmonės gaminamų prietaisų dalis yra skirta moksliniams tyrimams, todėl kontakto su mokslu ten yra pakankamai. Man buvo savotiškai įdomu, kad verslas veikia dėl mokslo, o ne verslas dėl verslo arba mokslas dėl mokslo.
Jei reiktų išskirti vieną – kokiu savo profesiniu pasiekimu labiausiai didžiuojatės?
Labai smagu, kai ilgus metus bandai prisibelsti į žinomas dideles pasaulio įmones, kurioms turi ką pasiūlyti, ir pagaliau įtikini, kad mūsų gaminami lazeriai yra kokybiškas produktas. Ir kai jos, pabandžiusios mūsų produkciją, gauna geresnį rezultatą, nei tikėjosi, net geresnį nei su anksčiau naudotais konkurentų prietaisais, tuomet apima malonus pasitenkinimo jausmas.
Kokiose srityse daugiausia naudojami jūsų įmonės gaminami lazeriai?
Pirmieji įmonės gaminami produktai buvo priedai prie femtosekundinių lazerių, kurie leisdavo keisti lazerio bangos ilgį, vadinamieji optiniai parametriniai stiprintuvai (OPA). Iš to kilo ir įmonės pavadinimas „Light Conversion“, kuris sako, kad konvertuojamas lazerio šviesos bangos ilgis arba spalva. Vėliau kilo didesnių ambicijų – sukurti savo lazerius, kaupinančius tuos parametrinius stiprintuvus, ir po 5–6 metų tyrimų, konstravimų, klystkelių pasirodė pirmieji femtosekundiniai lazeriai.
Šiuo metu mes jau lazerinių šaltinių (lazerių) pagaminame daugiau negu parametrinių generatorių. Tokie priedai prie lazerių daugiausia naudojami moksle ir yra svarbi mūsų darbo dalis, leidžianti mums suktis fizikos, chemijos, biologijos mokslo pasaulyje. Tuo tarpu mūsų kuriamos lazerinės sistemos keliauja ne tik į mokslinius centrus ar institutus, bet naudojamos ir pramoniniais tikslais. Nors kaip lazerių gamintojai nesame labai didelė įmonė, turime labai daug konkurentų pasaulyje, bet femtosekundinių lazerių srityje mes esame viena didžiausių žaidėjų pasaulyje.
Kas yra „Light Conversion“ didžiausi ir žinomiausi klientai?
Iš pasaulio universitetų 100-tuko bent 95-iuose yra naudojami mūsų produktai. O tie universitetai iš šio sąrašo, kur nėra mūsų prietaisų, kartais net nevykdo tiksliųjų mokslų tyrimų, pvz., Londono ekonomikos mokykla (London School of Economics).
Kalbant apie industrinį pasaulį, trumpų impulsų lazeriai naudojami, pavyzdžiui, išmaniojoje gamyboje, kur reikia precizinio apdirbimo, kur pjaustomi labai maži objektai, medžiagos yra trapios arba labai jautrios lokaliam temperatūrų pokyčiui ar tiesiog reikia labai didelio tikslumo. Tai gali būti automobilių purkštukų gamyba, OLED ekranų struktūrų pjaustymas ar taisymas televizoriams, išmaniesiems ekranams, medicininių stentų, kateterių gamyba, lazerinė regos korekcija ar kataraktos operacijos.