76 straipsnių
Fizika (gr. φυσικός (physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas: nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).
Prasidėjus lenktynėms dėl naujos kartos kompiuterių, įmonės stengiasi išnaudoti visas galimybes. Būtent kvantinio kompiuterio gebėjimas vienu metu atlikti du dalykus gali smarkiai paspartinti tam tikrų skaičiavimų atlikimo laiką.
Socialinių tinklų naudotojus sudomino vaizdai iš Vokietijos. Vaizdo įraše matyti kaip bandoma ištirpinti krušos leduką su žiebtuvėliu, tačiau ledukas tik pajuodavo. Kodėl taip nutiko? „Melo detektorius“ tai patikrina.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta speciali komisija įvertino, kad fizikos tarpinio patikrinimo užduotis atitinka fizikos bendrojo ugdymo programą, tačiau ji sudėtingesnė nei numato reikalavimai, joje buvo nekorektiškai suformuluotų klausimų, galėjusių suklaidinti mokinius. Atsižvelgian...
Šiemet pirmą kartą startavusi tarpinių patikrinimų sistema susidūrė su pirmais rimtais iššūkiais – šoku, atėjus vienuoliktokų fizikos tarpinių patikrinimų rezultatams, nes net olimpiadininkai netraukė iki aukščiausių įvertinimų.
„Jaunimas visada buvo ir bus priekyje, tai varomoji jėga, be kurios negalime įsivaizduoti miesto ateities. O ten, kur yra besimokantis jaunimas, gyvena talentai, lyderiai, inovatoriai, vyrauja vystymasis ir pažanga, nėra vietos stagnacijai“, – tikina energingoji Klaipėdos valstybinės kolegijos fizik...
Šiemet lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą šimtukais išlaikė 2 proc. jį laikiusių abiturientų, o matematikos egzamino šimtukininkų dalis siekia vos 1,2 proc. Kaip sudėtinga bebūtų išlaikyti egzaminą maksimaliu balu, Lietuvoje netrūksta moksleivių, kurie surinko geriausius rezultatus visuose savo...
Lazerinių technologijų įmonės „Light Conversion“ vadovas, Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto alumnas Martynas Barkauskas nesureikšmina fakto, kad jo vadovaujamos įmonės pagamintais itin trumpų impulsų lazeriais naudojasi tokie pasauliniai mokslo centrai kaip CERN‘as ar kone 100 geriausių p...
Pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija priartėjo prie pabaigos – šiandien abiturientai laiko paskutinį valstybinį egzaminą. Egzaminų centruose laukiami 2020 kandidatų, pasirinkusių laikyti fizikos egzaminą, praneša Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).
Juk galime lengvai įsivaizduoti kitas visatas, valdomas kiek kitokių fizikos dėsnių, be to, neturinčias ne tik protingų būtybių, bet net darnių ir sudėtingų sistemų užuomazgų. Ar tokiu atveju neturi kilti nuostaba, kad štai egzistuoja visata, kurioje atsiradome mes, žmonės?
Tikriausiai kiekvienas pripažins – fizikos mokslas tikrai ne iš lengvųjų. Nors daugybė skaičių ir formulių atrodo sudėtingai, kūrybingumo nestokojantys mokytojai šią mokslo discipliną geba pateikti išties įdomiai, o praktinių užduočių metu fizikos pamokose aktyviai įsitraukia net ir tiksliaisiais mo...
Jau daugiau nei 10 metų lietuvių startuolis „Integrated Optics“ kuria mažus lazerius, kurie yra naudojami medžiagų tyrimams, vaistų kūrimui, aplinkai skenuoti. Prieš ketverius metus startuolis išsikėlė naują tikslą – sukurti lazerį, padėsiantį nustatyti, kaip vaistai veikia vėžio ląsteles. Apie tai,...
„Kas, jeigu išsimaudyčiau panaudoto branduolinio kuro baseine? Ar reikėtų panerti, kad būčiau mirtinai apšvitintas? Kiek laiko galėčiau plūduriuoti paviršiuje ir nenukentėti?“ Į tokį hipotetinį klausimą atsakoma Randallo Munroe'o knygoje „Kas, jeigu? Rimti moksliniai atsakymai į nerimtus hipotetiniu...
Recenzuojamame darbe pagyrimu apdovanotas bakalauro studentas teigia matematiškai įrodęs fizinį tam tikros rūšies kelionių laiku pagrįstumą. Šis darbas pasirodė „Classical and Quantum Gravity“ fizikos žurnale.
Žmonijai vystantis, labai greitai atsirado ir įvairių reiškinių trukmės matavimo poreikis. Lėtai vykstantiems pokyčiams (tokiems kaip augalų, gyvūnų augimas, sėklų dygimas ir pan.) dar žiloje senovėje buvo naudojami astronominiai reiškiniai (Žemės sukimasis apie savo ašį ir Saulę ar mėnulio fazių ki...
Čikagos universitetas ir Vokietijos mokslininkai siūlo naują „unbranduolinės fizikos“ sritį.
Pernelyg dideliems entuziastams rekomenduojama neskaityti, nes iki šiol, deja, vis dar nenustatyti net griežti moksliniai kriterijai, kuriais vadovaujantis, galima pagaliau imti konstruoti panašias teorijas... Tačiau tų teorijų yra.
Ekspertai „atsargiai džiūgauja“ aptikę nestabilių dalelių, kurios neskyla taip, kaip turėtų pagal standartinį modelį.
Dažnas iš mūsų pirmą kart su „pi“ susidūrėme ir išgirdome per matematikos pamokas. Taigi, kas yra „pi“ ir kokia jos kilmės istorija?
Wolfgangas Pauli 1945 metais gavo Nobelio premiją – jo kandidatūra buvo iškelta paties A. Einsteino. Pauli fizikoje nuveikė išties daug, tačiau jo vardas garsėja ir dėl vieno įdomaus fenomeno. Ar esate girdėję apie Pauli efektą?
Koks jis turėtų būti ir kur jį statyti, kol kas neaišku.
