Teiginiai
Vokietijoje iškrito neaiškios kilmės kruša.
Verdiktas
Manipuliacija. Reiškinys, kai ledas kaitinamas žiebtuvėliu netirpsta, yra susijęs su ledo fizikinėmis savybėmis. Pereinant iš vienos agregatinės būsenos į kitą ledo temperatūra nekinta, todėl tiesioginiai šilumos šaltiniai, pavyzdžiui, žiebtuvėlis, nebūtinai paspartina tirpimo procesą. Tačiau praėjus tam tikram laikui ledas galiausiai ištirptų.
Melo detektoriaus komentaras
Visiems gerai žinomas faktas, kad ledas pradeda tirpti, kai jo temperatūra pasiekia 0 °C arba daugiau.
Tačiau ledas ne iš karto virsta vandeniu, kai tik sušyla iki 0 °C. Pereiti iš vienos agregatinės būsenos į kitą reikia didelio energijos kiekio. Pavyzdžiui, ledą pašildyti iki 0 °C nereikia daug energijos, tačiau tam, kad visas ledas ištirptų, reikia daug daugiau laiko ir energijos. Pereinant iš vienos agregatinės būsenos į kitą jo temperatūra nekinta, todėl tiesioginiai šilumos šaltiniai, kaip žiebtuvėliai, nebūtinai paspartins tirpimo procesą (čia).
Ledo fizikinė struktūra taip pat aktuali. Ledo kristale kiekviena vandens molekulė, susijungusi vandeniliniais ryšiais su 4 kitomis vandens molekulėmis, sudaro trimatį sluoksninį karkasą. Tokioje ledo struktūroje yra tuštumų, todėl ledo tankis palyginti mažas. Ledui lydantis dalį šių tuštumų užpildo nuo kristalinės gardelės atitrūkusios pavienės vandens molekulės. Joms patekus į tuštumas atstumas tarp molekulių sumažėja ir dėl to padidėja besilydančio ledo tankis (čia).
Būtina suprasti, kad ledas pajuoduoja ne dėl to, kad šis iš plastiko, bet dėl žiebtuvėlio degimo metu susidarančių suodžių. Jie nusėda ant ledo paviršiaus, todėl ledas patamsėja. Tada susidaro įspūdis, kad ledas dega, o ne tirpsta (čia).
Kita priežastis, lemianti ledukų užsistovėjimą, tai ledukų susimaišymas su dirvožemiu ar šiukšlėmis ant žemės. Vaizdo įraše matosi, kad krušos ledukai susimaišė su dirvožemiu ir žalumynais. Tai tampa ledo apsauga nuo karščio, todėl jis gali ilgiau išbūti neištirpęs (čia).