„Šitų užduočių nesame matę, bet kiek stebiu fizikos bendruomenės mokytojų susirašinėjimus, tai labai didelis signalas yra tai, kad olimpiadiniai mokiniai, respublikinių olimpiadų prizininkai, iš maksimalių keturiasdešimties taškų surenka 20 arba 25, maksimaliai – 30. Licėjuje niekas daugiau 34 taškų nėra gavęs“, – sakė fizikos mokytoja Eglė Stankūnaitė.
Mokytojai atrodo nesuprantama, kaip gali taip būti, kad vaikas dalyvauja respublikinėse olimpiadose, laimi prizines vietas, o valstybiniame egzamine negeba surinkti arti maksimumo arba maksimumo.
„Aš pati su savo mokiniais dar nekalbėjau, bet, kai įkels užduotis, bus galima konkrečiau kalbėti apie užduočių adekvatumą: ar tai buvo tikrai tos temos, kur buvo paskelbta, kad bus tarpiniame?
Bendruomenės jausmas yra: kas čia vyksta? Mes nežinome, kaip ruošti vaikus. Jeigu vaikai mokosi, jie turi surinkti arti devintuko, dešimtuko rezultato, o dabar geriausi mokiniai, o įvertinimas – septynetas“, – kalbėjo E. Stankūnaitė.
Mokytoja kaip vieną iš problemų įvardino tai, kad, atnaujinus programas, nebuvo naujų fizikos vadovėlių. Jie visus metus dirbo su senais vadovėliais, remdamiesi atnaujintomis programomis ir žiūrėdami, kas yra iš seniau.
„Bet kadangi yra daug kas pasikeitę, viskas yra pagal kompetencijų vertinimą ir tą programą gali interpretuoti labai plačiai. Buvo vienas tarpinio egzamino pavyzdys, jis buvo gana lengvas. Aš pati su mokiniais išsisprendžiau ir mes surinkome arti keturiasdešimties taškų, tai neatrodė kažkas neadekvataus. Bet panašu, kad dabartinis, kur laikė, buvo visiškai kito lygio. Jis buvo neįveikiamas net ir geriausiai besimokantiems mokiniams“, – konstatavo E. Stankūnaitė.
Fizikos mokytojų bendruomenėje po šio egzamino tvyro sumaištis. Yra net svarstančių, kad gal reikėtų piketuoti prie Švietimo mokslo ir sporto ministerijos, kad galėtų pamatyti užduočių sudarytojus.
Mokytojai nesupranta, kaip jiems dirbti toliau. Sako, kad net elitinių mokyklų vaikai šoke, nusivylę ir mokiniai, ir mokytojai. Yra teigiančių, kad per egzaminą buvo techninių problemų, strigo sistema.
Norintieji pasižiūrėti fizikos tarpinio patikrinimo užduotis, gali tą padaryti spustelėję čia.
Mokytojams trūko darbo priemonių
Sutrikę po šio dalyko tarpinio patikrinimo ir kitų dalykų mokytojai. Štai korepetitoriumi dirbantis biologijos mokytojas Paulius Sungaila anksčiau daugiausiai dirbo su gabiais ir motyvuotais jaunuoliais, siekiančiais maksimalaus rezultato. Šiemet, kaip sako, mokytojai sutrikę, pagalbos ieško įvairaus gebėjimų lygio vaikai.
„Dabar apskritai mokiniai ateina tik dėl to, kad nėra vadovėlių, nėra metodinės medžiagos. Yra ir žemesnių, ir vidutinių gebėjimų mokinių“, – sakė P. Sungaila.
Pasak mokytojo, tarp jo mokinių, besiruošiančių tarpiniams patikrinimams, tvyro nežinomybė ir baimė.
„Mokytojai turėjo tik vieną pavyzdinę užduotį per metus. Ja ir naudojosi. Mokiniai dalinasi net ir tokiais atvejais, kai net kartais patys turi paaiškinti mokytojui, kaip gaunamas vienas ar kitas atsakymas. Jie yra įsibaiminę, nes mato, kad prieš juos stovintis mokytojas atvirai pasako, kad „aš nežinau, nei kaip jus mokyti, nei kaip jus ruošti tarpiniam patikrinimui“, – pasakojo P. Sungaila.
Mokytojas dalinosi, kad jiems trūko seminarų, kurie būtų orientuoti į darbą pagal atnaujintas ugdymo programas, į tai pritaikytų vadovėlių.
„Realiai šitie metai buvo be darbo priemonių, be darbo įrankių. Mokytojas buvo paliktas pats sau. O emocija labai atsispindi iš mokytojo. Turėjome dalį mokytojų, kurie bandė improvizuoti, bet labai didelė dalis mokytojų tiesiog dirbo pagal senąsias programas“, – sakė P. Sungaila.
Pasak mokytojo, fizikos tarpinis patikrinimas išryškino problemą, kad buvo ruošiamasi seno formato egzaminams arba mokomasi iš senų egzaminų.
„Bet senas vadovėlis nėra didaktiškai pritaikytas dirbti pagal atnaujintas programas, kurių siekinys buvo kompetencijų ugdymas. (…) Šiandien ir pasimatė, kad net ir stipriausiems mokiniams visiškai neaišku, ko iš jų tikimasi per tą uždavinį ir kad tokių uždavinių galėtų duoti iš viso. Tas skamba kaip chaosas“, – komentavo P. Sungaila.
Vadovėlių pagal atnaujintas programas neturėjo ne tik fizikai.
„Neturėjo fizikai, matematikai, istorikai, biologai. Galėčiau didžiąją dalį disciplinų diktuoti. (…) Jeigu kalbame apie senus vadovėlius, tai jie yra 1998 metų, 2007 metų arba 2012 metų“, – sakė P. Sungaila.
Tačiau elektroninė sistema, pasak mokytojo, reikalauja visai kito požiūrio į užduotis.
„Kai įsivaizduojame, kad mokytojai kuria elektroninius testus, mokiniai per planšetę juos laikė, tai taip nebuvo. Visi laikė tuos kontrolinius raštu, ranka rašytus, tokius pačius kaip turbūt dešimt dvidešimt metų. (…) Šią savaitę sėdžiu naktimis, kuriu testus ir projektuoju, kas galėtų būti tarpiniame. Bet turbūt yra maža dalis mokytojų, kurie turi tam laiko bei noro“, – sakė P. Sungaila.
NŠA vadovas sako, kad staigmenų patikrinime nebuvo
Laikinasis Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovas Aidas Aldakauskas sakė, kad dar anksti vertinti baigiamųjų egzaminų procesą, kadangi kalbame apie tarpinį patikrinimą, kuris sudaro tik dalį rezultato.
„Dėl to, kad turinys atitinka bendrąsias programas, tai tikrai galiu patikinti. Data fizikos tarpiniam patikrinimui buvo suderinta su fizikų bendruomene ir ją atstovaujančia Fizikų asociacija ir buvo susiderinta, kas tematiškai yra realu iki šito laiko padengti“, – aiškino A. Aldakauskas.
Pasak NŠA vadovo, užduočių rengimas yra praėjęs visus kokybės kontrolės mechanizmas.
„Taip teigti, kad užduotis neatitinka to, ką žmonės žinojo, iš ko turėtų būti, nėra teisinga“, – sakė A. Aldakauskas.
Pakomentavo techninių nesklandumų galimybes, klaidų užduotyse neaptikta
NŠA vadovas neatmetė, kad kažkur pasitaikė techninių nesklandumų.
„Galimai galėjo taip būti. Esame gavę keletą užklausų iš vykdymo centrų. Jeigu kreiptųsi kandidatai asmeniškai dėl to, kad kažkur dėl kažko galėjo nukentėti jų įvertinimas, tai kiekvienas atvejis būtų nagrinėjamas atskirai“, – sakė A. Aldakauskas.
Pašnekovas paaiškino, kad tokiu atveju reikėtų kreiptis į NŠA.
NŠA atstovas Ignas Stanislovaitis Eltą patikino, kad klaidų užduotyse neaptikta.
„Fizikos tarpinio patikrinimo užduotyse jokių klaidų nėra aptikta. Užklausų dėl užduočių netikslumų nesame sulaukę. Bendrai visas patikrinimas praėjo be didesnių nesklandumų“, – Eltai teigė NŠA atstovas.
Mano, kad suveikė psichologija
Laikinasis institucijos vadovas svarstė, kad egzamino metu greičiausiai suveikė ir psichologinis aspektas.
„Kadangi tai yra pirmas kartas, nėra to buvę, tai ir šitas priduoda svorio ar sunkumo jausmo“, – sakė A. Aldakauskas.
Pašnekovas informavo, kad šiemet į fizikos tarpinį patikrinimą prisijungė 5,5 tūkst. mokinių. Įprastai fizikos egzaminą laikydavo apie 2 tūkst. mokinių.
„2,5 karto daugiau jau savaime sako, kad matyt bandė save tarpiniame patikrinime kur kas didesnis kiekis mokinių negu yra realiai mylinčių fiziką. Tada tas svoris irgi didėja“, – sakė A. Aldakauskas.
NŠA vadovo vertinimu, svarbus faktorius yra ir tai, kad užduotys yra orientuotos į išplėstinį kursą.
„Dabar jau yra paskelbtos užduotys. Manau, kad fizikai nagrinėjasi, ir bus aiškiau, kaip ten buvo su tomis užduotimis“, – sakė A. Aldakauskas.
Žinutė maksimalistams
Maksimalistams, kurie tikėjosi geriausio rezultato, ir dabar yra nepatenkinti tuo, ką mato, NŠA vadovas siūlo suprasti, kad „gali būti ir taip, kad nebūtinai tu surinksi maksimumą“.
„Negalima nuneigti ir to efekto, kad vaikai, kurie moka daug ir labai gerai fiziką, kartais ir į paprastus dalykus žiūri kaip į labai sudėtingus. Ir dėl to jie gali vieną ar kitą tašką ir prarasti“, – teigė A. Aldakauskas.
Kaip jau skelbta, nuo 2024–2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (iki 100 balų) sudarys tarpinio patikrinimo (iki 40 balų) ir brandos egzamino (iki 60 balų) įvertinimai. Per tarpinį patikrinimą surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus, į egzaminą atėjęs abiturientas jau bus tikras, kad jį išlaikė ir turės galimybę rezultatą pagerinti.
Jei mokinio netenkintų tarpinių patikrinimų metu gautas rezultatas, juos jis galės perlaikyti (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį tarpinį patikrinimą) 2025 m. pavasarį (IV gimnazijos klasėje).
Jei per tarpinį patikrinimą mokinys surinks 0 taškų, jis vis tiek galės laikyti to dalyko brandos egzaminą. Dėl pateisinamų priežasčių negalėję dalyvauti tarpiniame patikrinime galės jį laikyti kitais metais, kartu su tuometiniais vienuoliktokais.
Tarpiniai patikrinimai vyks kovo 5 d. – balandžio 5 d. ir gegužės 3–7 d. mokyklose, mokiniams įprastoje aplinkoje. Jie bus vykdomi elektroniniu būdu. Sausio viduryje mokyklose NŠA atliktas techninių galimybių vykdyti tarpinius patikrinimus bandymas, kuriame dalyvavo daugiau nei 22 tūkst. mokinių, atskleidė, kad techninė infrastruktūra, elektroninė testavimo sistema ir tarpinio patikrinimo vykdymo procesas vyko sklandžiai. Iki tarpinių patikrinimų pradžios mokyklos turėjo laiko įsivertinti savo pasirengimo lygį ir priimti reikiamus techninius, organizacinius ar vadybinius sprendimus.
2021 m. NŠA atlikta mokinių ir mokytojų apklausa atskleidė, kad 82 proc. respondentų pritaria, jog dalį brandos egzaminų baigiamojo įvertinimo mokiniai turėtų gauti iki baigiamojo egzamino.
Tarpiniai patikrinimai suteikia galimybę išskaidyti didžiulį mokymosi krūvį baigiamojoje klasėje ir kaupti įvertinimą dalimis, mokytis nuosekliau, atsiskaityti palaipsniui, mažesnėmis apimtimis, nenukeliant atsiskaitymo į vieną brandos egzaminų sesijos mėnesį. Tarpinių patikrinimų rezultatų integravimas į baigiamuosius įvertinimus padidins brandos egzaminų rezultatų patikimumą.