Žmogaus motyvacija ir ją lemiančios priežastys gali būti unikalios kaip jo piršto atspaudas, tačiau kiekvieno iš mūsų smegenyse yra cheminių medžiagų, kurios gali daryti įtaką motyvacijos kiekiui.
Kas lemia žmogaus motyvaciją?
Robertas Vestas, psichologas, Londono universitetinio koledžo Elgsenos ir sveikatos mokslų profesorius „Live Science“ teigė, kad skirtingi žmonės motyvaciją randa skirtingose srityse.
„Yra labai daug dalykų, kurie mus motyvuoja, – sakė jis. Tai gali būti įvairios patirtys (pavyzdžiui, malonumas, komfortas, jaudulys ar alkis) ir abstraktesni troškimai, tokie kaip tikslas ar kontrolė. Socialiniai motyvatoriai taip pat gali būti meilė, valdžia, priklausymas ir pripažinimas.
„Kiekvienas iš mūsų skiriasi pagal tai, kiek mums svarbus kiekvienas iš šių dalykų, ir skirtingais gyvenimo etapais turime skirtingus prioritetus“, – aiškino R. Vestas.
Neurotransmiteriai, arba cheminės medžiagos smegenyse, gali būti atsakingi už motyvacijos skirtumus.
2012 m. žurnale „Journal of Neuroscience“ paskelbtame tyrime žmonių buvo prašoma už piniginį atlygį žaisti skirtingo sudėtingumo matematinį žaidimą.
Žmonių, labiau linkusių žaisti „sunkų“ žaidimą, smegenų srityse, susijusiose su atlygiu ir motyvacija, t. y. striatume ir ventromedialinėje prefrontalinėje žievėje, išsiskyrė didesnis neuromediatoriaus dopamino kiekis.
Tie, kurie dėjo mažiau pastangų, daugiau dopamino išskyrė priekinėje insuloje – smegenų srityje, atsakingoje už emocijas ir rizikos suvokimą.
„Tam tikros smegenyse esančios cheminės medžiagos, tokios kaip endorfinai ir dopaminas, vaidina svarbų vaidmenį mūsų troškimų patirčiai ir mūsų elgesio formavimuisi, – sakė R. Vestas.
„Pavyzdžiui, dopamino išsiskyrimas smegenų dalyje, vadinamame sutelktiniame branduolyje (lot. nukleus accumbens), padeda mums išmokti, kas mums patinka ir kas ne, o endorfinai dalyvauja geros savijautos jausme.“
Vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad dopaminas išsiskiria siekiant sukelti malonumą arba reaguojant į atlygį, ir kad žmonės jį išskiria, kai kažkas juos patenkina.
2013 m. žurnale „Neuron“ paskelbtame straipsnyje nustatyta, kad šis neuromediatorius iš tikrųjų skatina žmones veikti prieš gaunant atlygį. Kitaip tariant, dopaminas išsiskiria siekiant ko nors gero.
Kadangi tyrimai rodo, kad dopaminas išsiskiria ir skirtingose smegenų srityse, tai taip pat gali būti priežastis, kodėl skirtingus žmones motyvuoja skirtingi dalykai.
Pasak tyrėjų, dopamino kiekis atskiruose žmonėse skiriasi, o tai taip pat galėtų paaiškinti, kodėl vieni žmonės yra atkaklesni nei kiti, kai reikia pasiekti tikslą.
Ar žmogus gali tapti labiau motyvuotas?
Pasak Susan Michie, sveikatos psichologijos profesorės ir Londono universitetinio koledžo Elgsenos ir sveikatos centro direktorės, norintys tapti labiau motyvuotais turėtų suprasti vadinamąjį ketinimų ir elgesio atotrūkį.
„Nors žmogus gali jaustis labai motyvuotas keistis, pokyčiai neįvyksta“, – „Live Science“ sakė S. Michie. „Reikia jausmą paversti veiksmu – vien jausmo nepakanka, kad viskas įvyktų. Žmogus taip pat turi turėti elgesio valdymo įgūdžių ir galimybę tai įgyvendinti.“
Ji teigė, kad yra būdų, kaip sumažinti ketinimų ir elgesio atotrūkį. Tarp jų – sudaryti planą, kuriame būtų tiksliai nurodyta, ką, kada ir su kuo reikia atlikti.
Anot S. Michie, pasidalijimas planu su kitais gali įkvėpti žmogų jo laikytis, taip pat galima atlikti veiklą kartu su kuo nors arba susitikti su kuo nors po to, kad į patirtį būtų įtrauktas socialinis atlygis.
2011 m. žurnale „Social and Personality Psychology Compass“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad darbas grupėje gali motyvuoti ir pagerinti silpnesnių grupės narių, t. y. žmonių, kurie prasčiau atlieka paskirtą užduotį, rezultatus.
Tyrėjai manė, kad tai gali būti susiję su socialiniais palyginimais aukštyn ir įsitikinimu, kad kažkieno pastangos reikalingos grupės sėkmei. Tačiau neaišku, kaip tai paveikė „stipresnius“ grupės narius.
Motyvacijai taip pat gali padėti vienos veiklos pakeitimas kita, sakė S. Michie.
„Jei žmogus ketina nustoti daryti tai, kas jam patinka, pavyzdžiui, vartoti alkoholį, jis turi pagalvoti, ką galėtų daryti vietoj to, ir vengti vietų, kurios jam asocijuojasi su elgesiu, kurį jis bando nutraukti“, – teigė ji.
