Galis, kurį 1875 metais pirmą kartą atrado prancūzų chemikas Paulas – Emile Lecoqas de Boisbaudranas, garsėja savo žema lydymosi temperatūra – tiesą sakant, ji tokia žema, kad iš galio pagamintas šaukštelis gali išsilydyti arbatos puodelyje. Šis neįprastas metalas taip pat yra labai svarbus puslaidininkių gamyboje.

Netikėtas atradimas yra susijęs su galio elgsena atominiame lygmenyje, skelbia scitechdaily.com.

Skirtingai nuo daugumos metalų, galis egzistuoja „dimerų“ – atomų porų – forma ir būdamas kietas pasižymi mažesniu tankiu, nei būdamas skystas – panašiai kaip ledas, kuris plūduriuoja ant vandens. Galiui taip pat būdingi kovalentiniai ryšiai, kai atomai dalijasi bendrais elektronais – pastaroji savybė metalams taip pat yra neįprasta.

Naujasis tyrimas parodė, kad šie ryšiai prie lydymosi temperatūros išnyksta, tačiau vėl susiformuoja aukštesnėje temperatūroje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją