mokslininkai

Turbulencija lėktuvuose gali tapti praeitimi – mokslininkai sukūrė naują sistemą, padedančią transporto priemonėms per kelias minutes išmokti prisitaikyti prie turbulencijos.

Mokslininkai teigia, kad taikant naują technologiją nuotekas galima paversti biodegalais ir taip 70 proc. sumažinti lėktuvų išmetamų teršalų kiekį, palyginti su įprastais reaktyviniais degalais.

Tyrinėdami ankstyvąją Visatą Jameso Webbo kosminiu teleskopu (JWST), astronomai vis atranda monstriškų juodųjų skylių, kurios, regis, auga pernelyg didelės ir pernelyg greitai, kad jas paaiškintų kosmologiniai modeliai. Dabar nauji ypatingai godaus ir visas taisykles laužančio objekto stebėjimai gal...

Jau seniai kalbama apie plastiko žalą planetai, tačiau neseniai prabilta ir apie tai, kad mikroplastiko randama mūsų organizme. Dabar mokslininkai išsiaiškino, kokią įtaką jis gali daryti mūsų sveikatai.

Su kompanijos „SpaceX“ raketa į kosmosą pakilo pirmasis pasaulyje medinis palydovas, dalyvausiantis Tarptautinės kosminės stoties aprūpinimo misijoje, antradienį pranešė jį sukūrę konstruktoriai iš Japonijos.

Sunkios antklodės toliau populiarėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Jomis pasinaudoję žmonės teigia, kad geriau išsimiega, mat sunkios antklodės mažina nerimą ir stresą. Tačiau ką apie tai sako mokslas?

Mokslininkams pavyko išsiųsti duomenis oru iki 938 gigabitų per sekundę (Gb/s) greičiu – tai naujas belaidžio duomenų perdavimo greičio rekordas.

Mokslininkai sukūrė mažiausią pasaulyje kvantinį kompiuterį, kuris yra stacionaraus kompiuterio dydžio ir gali veikti kambario temperatūroje.

Humanoidinis robotas „STAR1“ gali išvystyti 3,6 metro per sekundę (m/s) maksimalų greitį – tą jam pavyksta pasiekti su specialia avalyne.

Daugelis tėvų anksčiau ar vėliau nusprendžia savo vaikams nupirkti išmanųjį telefoną. Tačiau žinojimas, kokį poveikį šie prietaisai daro jų atžalų smegenims, gali priversti pergalvoti, ar tikrai vaikui vertėtų naudotis išmaniuoju telefonu.

Žemė, kaip žinome, po kieta pluta slepia skystą mantiją ir branduolį (ir dar kietą branduolį pačiame centre). O kaip Mėnulis?

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) mokslininkų grupė vadovaujama prof. Habil. dr. Sauliaus Klimašausko drauge su VU Chemijos ir geomokslų fakulteto chemikais vad. prof. dr. Viktoro Masevičiaus sukūrė naują metodą, kuris gali padėti geriau suprasti epigenetinius pokyčius ląstelėse...

Dirbtinis intelektas (DI) jau dabar keičia įvairias pramonės šakas – nuo bankininkystės ir finansų iki kino ir žurnalistikos, o mokslininkai tyrinėja, kaip DI gali sukelti revoliuciją jų srityse ar net laimėti Nobelio premiją.

Naujosios Zelandijos mokslininkai antradienį paskelbė atradę naujos rūšies „ryklį vaiduoklį“ – žuvį, grobio Ramiojo vandenyno dugne ieškančią didesniame nei pusantro kilometro gylyje.

Pagaliau tapo aišku, kas sukelia mįslingą gaudesį, atsklindantį iš vandenyno gilumos.

Ištyrus mįslingą baltą medžiagą, dengiančią Tarimo įduboje, Kinijoje, aptiktų 3600 metų senumo mumijų galvas ir kaklus, paaiškėjo, kad tai seniausio pasaulyje sūrio liekanos.

Akmuo, kurį mokslininkai pavadino „Frėjos pilimi“ (angl. Freya Castle), pasižymi iki šiol nematyta tekstūra.

Humbolto srovėje prie Čilės krantų pastebėta mįslinga orkų gauja, draskiusi netikėtą grobį.

Paskutiniojo ledynmečio pabaigoje augmenijos bumas galėjo sukelti tiek daug žiedadulkių, kad jos užblokavo mamutų uoslę. Naujajame tyrime teigiama, kad dėl to šie gyvūnai išnyko, tačiau ne visi su tuo sutinka.

Visi žinome, kad Saturnas puikuojasi nuostabiais žiedais. Taip pat juos turi kitos didžiosios planetos ir netgi keli asteroidai. O ar galėjo žiedus turėti Žemė? Naujame tyrime teigiama, jog taip.