Šie dažai yra įvairių spalvų, o tinkamai naudojami jie galėtų gerokai sumažinti sąskaitas už elektrą ir išmetamų teršalų kiekį, rašo „Science Alert“.
Šie dažai gali atspindėti iki 80 proc. vidutinės infraraudonosios Saulės šviesos, t. y. 10 kartų daugiau nei įprasti dažai.
Vidutinio infraraudonojo spektro šviesa paprastai sugeriama kaip šiluma ant pastatų paviršių. Naudojant dažus pastato išorėje, jie sulaiko šilumą, o viduje taip pat gali būti naudojami šilumai sulaikyti.
Šių dažų kūrėjai teigia, kad tai yra „visus metus energiją taupantis sprendimas“, kurį galima naudoti įvairiomis klimato sąlygomis.
Atlikus bandymus dirbtinai šiltomis sąlygomis, dažai beveik 21 proc. sumažino energijos kiekį, reikalingą uždarai patalpai atvėsinti. Atlikus bandymus dirbtinai šaltomis sąlygomis, dažai 36 proc. sumažino energijos, reikalingos patalpoms šildyti, poreikį.
Mokslininkai apskaičiavo, kad visame pastate šie dažai gali sutaupyti 7,4 proc. energijos, reikalingos vidutinio aukščio daugiabučiui namui šildyti, vėdinti ar vėsinti.
Tai yra nemažai, ypač turint omenyje, kad JAV pastatai sunaudoja apie 40 proc. visos šalyje suvartojamos energijos, o didžioji jos dalis tenka šildymui, vėdinimui ir oro kondicionavimui.
Visame pasaulyje dėl klimato kaitos ekstremalios temperatūros tampa vis stipresnės ir dažnesnės, o daugeliu atvejų oro kondicionieriai tebėra svarbiausias būdas įveikti karštį.
Kai kuriais skaičiavimais, iki 2050 m. oro kondicionieriai bus įrengti dviejuose trečdaliuose visų pasaulio namų ūkių.
Nors šie prietaisai neabejotinai gali išgelbėti gyvybes, tai nėra pigiausias ar ekologiškiausias būdas vėsinti pastatus, nes jie prisideda prie anglies dvideginio išmetimo ir oro taršos.
Kai kurie dažai jau dabar padeda atspindėti vidutinio infraraudonojo spektro šviesą, tačiau naujas mokslininkų atradimas pateikia spalvų įvairovę: baltą, mėlyną, raudoną, geltoną, žalią, oranžinę, violetinę ir tamsiai pilką spalvas.
Tokia vaivorykštė įmanoma, nes naujieji dažai turi du sluoksnius, kurie yra tepami nuosekliai.
Pirmasis yra atspindintis apatinis sluoksnis, kuriame yra sidabrinių aliuminio dalelių. Antrasis – infraraudonųjų spindulių skaidrus viršutinis sluoksnis, kuriame yra spalvotų neorganinių nanodalelių.
Ši dvisluoksnė konstrukcija jau buvo sukurta anksčiau, kad atspindėtų kitų bangų ilgių infraraudonąją šviesą, todėl ji nėra visiškai unikali, nors atrodo gana veiksminga.
„Dažų universalumas, – rašo autoriai, – kartu su jų pritaikomumu įvairių formų ir medžiagų paviršiams, daro dažus plačiai pritaikomus įvairiuose scenarijuose“.
Naudojant dažus pastato išorėje, infraraudonųjų spindulių Saulės šviesa praeina pro viršutinį dažų sluoksnį ir atsispindi nuo veidrodinio apatinio sluoksnio. Tokiu būdu pastatas nesugeria Saulės šilumos.
Dar geriau, kad abu šie sluoksniai nepraleidžia vandens ir veikia drėgnoje bei karštoje aplinkoje.
„Tiek šildymo, tiek oro kondicionavimo srityje turime sumažinti energijos ir išmetamųjų teršalų kiekį visame pasaulyje, kad pasiektume nulinės emisijos tikslus“, – sako mokslininkas Yi Cui iš Stanfordo universiteto.
„Vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip sumažinti šilumos mainus tarp žmonių gyvenamųjų ir darbo patalpų ir jų aplinkos, todėl naujos medžiagos, skirtos geresnei izoliacijai, pavyzdžiui, mažo skvarbumo plėvelės langams, yra paklausios.“
Mokslininkų komanda toliau tobulins savo technologiją ir tikisi ateityje dažus komercializuoti.