Žmogaus psichologija karo akivaizdoje: kas yra „normalu“ ir kaip sumažinti kylantį nerimą?

Žinia apie Ukrainoje prasidėjusį karą sukėlė didelį nerimą ir Lietuvos gyventojams. Įtampa, negalėjimas susikaupti ir baimė skaitant naujienas – tik dalis jausmų, kuriais socialinėje erdvėje dalijasi įvykius pasaulyje stebintys lietuviai. Psichologai teigia, kad tokie jausmai vykstančių įvykių akivaizdoje yra visiškai normalūs, tačiau jie neturėtų trikdyti gyvenimo, o tam reikia daugiau dėmesio skirti darbui su savimi.

Psichologas Edvardas Šidlauskas teigė, kad šiuo metu didžiausias iššūkis žmonių psichologinei sveikatai – dėl karo Ukrainoje kylantis nerimas, kuris, kai kuriems perauga į paniką.

„Dėl to žmonės nebedaro kasdienių darbų, nebegali susikaupti, pasiduoda šiai būsenai, o dėl to gyvenimas tarsi sustoja ir paskęsta nerime“, – sakė psichologas.

Svarbu į viską pažiūrėti plačiau

Pašnekovas pabrėžė, kad dėl kylančio nerimo gyvenimas neturėtų sustoti, o priešingai, reikėtų stengtis išlaikyti kasdienę rutiną bei dirbti su savimi, kad galvoje piešiamas vaizdas apie aktualius įvykius būtų realus, o ne vaizduojantis blogiausius scenarijus.

„Tokiu atveju praverstų kognityvinės elgesio terapijos – metodai, kurie labai gerai dorojasi su nerimo problema. Tai remiasi paprasta teorija, kad mintys galvoje, sąmonėje lemia emocijas, todėl jei pakeistume tuos vaizdinius, pasikeistų ir emocijos. Paprastai galvoje besisukančios mintys būna klaidingos ir nerimas kyla iš neteisingo pasaulio supratimo, todėl svarbu tuos neteisingus vaizdinius aptikti ir juos ištaisyti. Taip sušvelninamas arba visai panaikinamas nerimas.